Lietuvos karalystė XX amžiuje - kas tai?
Ar žinote, kad Vasario 16-os akto signatarų valia Lietuva turėjo būti karalyste? Na, tiesa sakant ji trumpam buvo karalyste ir XIII amžiaus viduryje, kada Mindaugas priėmė karūną ir krikštą, tačiau dabar kalbame apie 1918 metus. Tai - laikas, kurį dabar prisimename kaip karalių valdymo saulėlydį, tačiau tada to dar niekas nežinojo... Lietuvos taryba paskelbė nepriklausomybės deklaraciją ir, kartu su Vokietijos Imperijos valdžia, bandė kurti konstitucinę monarchiją. Jos galva turėjo tapti vokiečių kunigaikštis Vilhelmas, jam net buvo suteiktas Mindaugo II-ojo vardas, tačiau karūnavimas niekad neįvyko, o Lietuvos karalystė niekad netapo realybe.
Iš tų tautos kūrėjų, kurie pasirašė nepriklausomybės aktą, tik vienas kitas turėjo giminaitį ar artimą žmogų, kuris dar prisiminė Abiejų Tautų Respublikos laikus, tačiau žinių kaip valdyti valstybę, kaip kurti institucijas ir visą valstybės valdymo aparatą - nebuvo. Todėl nuspręsta ieškoti kuo daugiau paramos... Geriausias sąlygas siūlė Vokietija, todėl su ja nuspręsta ir derėtis.
Monarchinė Lietuva arba Lietuvos Karalystė – Būtų „neoficiali“ Vokietijos Imperijos marionetė, tačiau turėtų didelę vidaus politikos autonomiją. Sostinė – Vilnius, valstybinė kalba – lietuvių, tačiau valdovas būtų karalius iš Vokietijos. Šią valstybės formą, kaip realiausią, labai palaikė nepriklausomybės akto signatarai, tačiau vėliau jų nuomonė pakito.
Lietuvos Respublika arba valstybė konstituciniu pagrindu – turėjo mažiausiai šansų išlikti visos Europoje verdančios politinės suirutės apsuptyje, bent jau taip galvota tuo metu, kol Vokietija nebuvo pralaimėjusi karo. Tačiau Lietuvos respublika, būtent demokratine santvarka paremta valstybė, turėjo daug šalininkų ir inteligentijos, ir paprastų žmonių tarpe. Ši idėja buvo pagrindinė siekiamybė, tačiau kai kurie svarbūs asmenys manė, kad tai tikslas ateičiai, o dabar jį įgyvendinti būtų per sunku, todėl palaikė monarchiją.
komunistinė Lietuvos ir Baltarusijos sąjunga – net 5 mėnesius 1919 metais dabartinėse Lietuvos ir Baltarusijos teritorijose neoficialiai gyvavo Litbelas arba Lietuvos-Baltarusijos Tarybinė Socialistinė Respublika. Šią idėją sumąstė to laikmečio Lietuvos ir Baltarusijos komunistai, remdamiesi istoriniu Baltarusijos ir Lietuvos glaudumu. Mūsų tautietis V. Kapsukas vadovavo Lietuvos delegacijai. Dydžiu pranokstanti abi kitas valstybes (kėlė pretenzijas į beveik visas LDK žemes), Litbelo sąjunga vėliau būtų prisijungusi prie SSRS, bet Lenkijos Armijai užėmus visą rytinę Litbelo dalį (ir Vilniaus kraštą), šis geopolitinis nesusipratimas nustojo egzistuoti. Įdomu tai, kad ši valstybė būtų turėjusi tris sostines: Vilnių, Minską ir Smolenską bei net penkias valstybines kalbas.Tad puikiai matome, kad 1917-1920 metų eigoje, Lietuvos karalystė tebuvo vienas iš galimų Lietuvos pavidalų. Jis niekad netapo realybe, kaip ir komunistinis Litbelas.
Vis dėlto, tada našta tikriausiai būtų perėjusi ant pralaimėtojų pečių, kurie tikriausiai nesėdėtų tykiai ir irgi imtųsi revoliucinių judėjimų. Bet kokiu atveju, rytinėje pašonėje budo bolševikų Rusija, tad tarpukario metai tikrai nebūtų buvę labai ramūs.
Galbūt būtų pavykę išvengti karinės konfrontacijos su lenkais, kuri slėgė 1920-1938 metais. Dar viena teorija, kuri turbūt būtų tapusi realybe - Vilnius šiomis dienomis jau turėtų per milijoną gyventojų, kadangi per lenkų okupaciją jis beveik nebuvo vystomas. Glaudus bendradarbiavimas su Vokietija garantuotai būtų prisidėjęs prie pramonės išvystymo ir spartesnio visos valstybės ekonominio augimo, bet... Tai tėra tik svarstymai, o jokios realios informacijos, deja, neturime ir neturėsime.
Aplinkybės
Pradėjus kalbėti apie Lietuvos karalystę XX amžiuje, svarbu paminėti, kad Lietuva nebuvo nepriklausoma valstybe jau 122-123 metus. Tokia santvarka buvo pasirinkta todėl, kad kitų įgyvendinimas atrodė per daug nerealus. Vieniems atsiskirti nuo galingų imperijų ir išlikti kitų neužimtiems atrodė kaip pakankamai neįtikėtinas scenarijus, o ir ankstesnė istorija rodė, kad net kovojant išvien su didele Lenkija, atsilaikyti būtų buvę sunku.Lietuvos karalystės dydis
Kol pokario Lietuvos Respublika buvo visų laikų mažiausia Lietuvos valstybės teritorija, Lietuvos Karalystė turėjo būti panašaus dydžio į LDK prieš paskutinįjį Abiejų Tautų Respublikos padalinimą ~90-105 tūkstančius kv. km. Deja, tai būtų buvusi uždara valstybė, be jokio priėjimo prie Baltijos jūros, mat Klaipėdos kraštas priklausytų Vokietijai, tačiau sienos liktų gana atviros. Tačiau mainais už pajūrį, Lietuvai priklausytų Gardinas, Lyda, Balstogė, Augustavas, Suvalkai ir dar nemažos dalys dabartinės Lenkijos ir Baltarusijos žemių. Toks planas labai tiko Vokietijai, kadangi ji norėjo sukurti sau pavaldų regioną, pavadintą Mitteleuropa (Vidurio Europa), kurią sudarytų vien jiems palankios buferinės valstybės, saugančios nuo Rusijos invazijos. Valdyti svetimtautes valstybes vokiečių kaizeriui būtų buvę labai brangu ir sudėtinga (pvz. Balkanai ir Austrija-Vengrija), todėl gana palankiai buvo vertinamas marionetinių valstybių atsiradima. Lietuviai, buvę po caro padu jau 120 metų, labai norėjo bet kokia kaina turėti nepriklausomą valstybę, o tuo metu bene vieninteliai šią iniciatyvą užsienyje palaikė vokiečiai. Lietuvai buvo pažadėta maždaug 100 tūkstančių kilometrų dydžio teritorija su ~4 milijonais gyventojų, iš kurių ~58 procentai turėjo būti lietuviai. Likusią dalį sudarė lenkai, rusai, žydai ir baltarusiai.Pokyčių metu – karalystė buvo tik vienas iš variantų Lietuvai
XX amžiaus pradžia Lietuvoje buvo pokyčių metas. Didysis Vilniaus Seimas nusprendė siekti autonomijos Rusijos Imperijoje, tačiau jos negavo. Prasidėjus Pirmam pasauliniam karui viskas ėmė staigiai verstis ir susikūrė puikios sąlygos spausti nepriklausomybės klausimą Rusijos Dūmoje. Labai įdomus siužeto posūkis įvyko tada, kai Nepriklausomybės deklaracija jau buvo paskelbta, o naujos valstybės valdininkai mėtėsi tarp Monarchinės, Konstitucinės ar Komunistinės Lietuvos. Karą pralaimėję vokiečiai nebegalėjo paremti karalystės, o komunistai nesulaukė didelio tautos palaikymo, tačiau ir jie bandė kurti valstybę...Kas Lietuvoje būtų kitaip, jeigu karalystė būtų įkurta?
Ko gero, visų pirma reikėtų kalbėti apie vokiečių pergalę Pirmame Pasauliniame kare. Na, o tada būtų visiškai kardinaliai pasikeitęs Europos politinis žemėlapis. Monarchinė santvarka dar, turbūt, ilgam būtų nusistovėjusi visoje Europoje, o reparacijų neapkrauta Vokietija tikriausiai nesukeltų kito pasaulinio konflikto.
įvertinimas 4.5 / 5
Parašė Povilas Mančinskas 2018 m. rūgpjūčio 23 d., perskaityta 6 906 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.
Komentarai (1)