ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

Įdomiausi faktai apie LDK


Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – per 5 šimtus metų gyvavusi valstybė. Tai – neatsiejama ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ar Rusijos istorijos dalis, bet ir visoje Europos chronologijoje pėdsaką palikusi milžinė. Kiekvienam lietuviui jos istorija svarbi, o po LDK vėliava kartu sugyveno itin daug tautų ir žmonių. Deja, 1795 metais LDK išleido paskutinį atodūsį ir amžiams išnyko iš žemėlapių bei metraščių. Vis dėlto įdomių dalykų apie ją galima sužinoti ir dabar, tad Jūsų dėmesiui: įdomiausi faktai apie LDK.

LDK buvo kilmingųjų ir bajorų kraštas

Viduramžiais visuomenėje buvo labai svarbios privilegijos. Daugiausiai jų turėjo bajorai ir kilmingieji. Europoje, priklausomai nuo valstybės, tokių žmonių buvo 1-2,5% nuo visos populiacijos, tačiau tik ne LDK. Čia asimiliavosi vietiniai lietuvių, rusėnų, rusų, ukrainiečių ir lenkų kilmingieji, tad kilmingųjų procentas buvo gerokai didesnis, jie sudarė bene 10 procentų visų gyventojų. Žemaitijoje šis skaičius buvo dar didesnis – 12%. Būtent todėl turime tiek daug garsių didikų giminių su įvairiomis šaknimis: Radvilos, Oginskiai, Sapiegos, Tiškevičiai ir kiti. 

LDK, tuometinėje Europoje, buvo vienintelės demokratiškos santvarkos dalimi

Vėlyvuoju LDK gyvavimo laikotarpiu, po Abiejų Tautų Respublikos susikūrimo, dėl neįprastos valdymo formos, ši valstybė gavo pravardę „kilmingoji demokratija“ (angl. Noble democracy). Tuo metu valstybės valdovas į sostą ateidavo labai neįprastu viduramžiams, rinkimų būdu. Deja, rinkimuose galėjo dalyvauti tik saujelė išrinktųjų, kilmingieji ir vietinė bajorija, kurie spręsdavo Respublikos likimą. Rinkimų teisę turintys žmonės susirinkdavo į lauką ir ten keletą dienų vykdavo rinkimai.

Toks demokratiškas valdovo rinkimas nebuvo būdingas jokiai tuometinės Europos valstybei, tad LDK ir Lenkija žengė stipriai priekyje. Deja, tokia „demokratiška“ praktika mūsų Respublikoje buvo įgyvendinta labai prastai. Ilguoju laikotarpiu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nuo jos nukentėjo labiau, nei gavo naudos.

XIV-XVa. LDK buvo didžiausia valstybė Europoje

Šiuo metu (pagal teritoriją), didžiausia valstybė Europoje, neskaitant Rusijos europinės dalies, yra Ukraina. Jos užimamas plotas yra 576 tūkst. arba 603 tūkst. kvadratinių kilometrų (priklauso ar Krymą priskirsite Ukrainai ar Rusijai). Ukrainoje tilptų net 11 Lietuvų, tačiau XIV-XV amžiais viskas buvo kitaip.

Maždaug didžiojo kunigaikščio Vytauto valdymo laikotarpio pabaigoje (~1430 metais) LDK užėmė apie 900 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą, 1,5 karto didesnį nei dabartinė Ukraina. Tuo metu tai buvo ir didžiausia valstybė Europoje. Jeigu tokia valstybė egzistuotų dabar, ji būtų 33 vietoje pagal teritoriją, didesnė už Turkiją, Pakistaną, Prancūziją ir užimtų didesnį plotą nei Ispanija bei Vokietija kartu sudėjus. Įdomu žinoti tai, jog vos 10-14 procentų visos LDK teritorijos buvo apgyvendinę etniniai lietuviai, didžiausią dalį sudarė rusėnai (senieji ukrainiečiai ir baltarusiai). Vėliau žemes atplėšė Lenkija ir Rusija, o LDK prarado savo vietą didžiausių šalių sąraše.

Vienos didžiausių valstybinių švenčių data tėra istorikų spėjimas

Viena iš svarbiausių dienų mūsų kalendoriuose – liepos 6d., skaitoma Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Valstybinis „laisvadienis“, kurio metu vyksta įvairios šventės, pramogos bei renginiai suvienyja visus Lietuvos gyventojus. Tačiau ar žinojote, kad šios šventės istorinis tikslumas yra labai miglotas? Šią datą istorikai nustatė remdamiesi kelių istorinių šaltinių apytiksliais duomenimis, tačiau niekur nėra parašyta, kad būtent liepos 6 dieną buvo karūnuotas Mindaugas.

LDK gyventojų kalbų ypatumai

Lietuvių kalbos istorija yra vienas daugiausiai intrigų keliančių subjektų mūsų šalies istorijoje. Vieni sako, jog lietuvių kalba visad buvo gyva ir stipri, tik rašytinių šaltinių likę mažai. Kiti teigia, kad ji buvo prasčiokų ir valstiečių kalba, kuri nebuvo lietuvių tautos skiriamasis bruožas. Abi pusės turi stiprių argumentų, todėl jos abi, iš dalies, teisios.

Lietuvių kalba tikrai yra sena, tą ištyrė ir įrodė kalbininkai. Vis dėlto jos struktūra ir istorija kelia didelių klaustukų. Nors galima rasti įrodymų, kad LDK krikštas įvykęs 1387 metais ir pati krikščionybė Lietuvoje buvo skleidžiama mūsų kalba, nemažai aplinkybių sudėliojo tokią keistą įvykių virtinę, kurios pasekmė buvo mažas rašytinės kalbos pėdsakas istorijoje. Skaityti lietuviai, kurie daugiausiai gyveno kaime, dažnai nemokėjo, todėl rašyti masėms nebuvo poreikio. Valstybės kanceliarija buvo rašoma europine lotynų kalba ir pagal didžiausią populiacijos dalį sudarančius rusėnus - rusėniškai, senovine rusų kalba. Lietuviškos kanceliarijos bei raštų kitomis kalbomis irgi turėjo būti LDK archyvuose, tačiau juos ne vieną kartą sudegino rusai, per daugelį šimtų metų trunkančius karinius konfliktus. Tik ~XVIa. pradėta publikuojamos (žmonėms skirtos) spausdintos lietuvių kalbos istorija. Būtent todėl kalbos istorijos pėdsakai labai menki ir sunkiai iššifruojami.

Keistas LDK sienų žymėjimas

Vienas iš kertinių valstybės gyvavimo bruožų – bendros sienos su kitomis valstybėmis. Ne paslaptis, kad ir LDK turėjo jas turėti, tačiau kokios jos buvo? Keistos būtų bene geriausiai tinkantis apibūdinimas. Vakarų Europoje ar kitose pasaulio vietose sienos buvo brėžiamos pagal upes, kalnus ar kitus ryškius geografinius objektus, tačiau lygumų ir laukų bei pelkių išmargintoje LDK tą padaryti buvo sunkiau.

Štai 1545 metais sieną tarp Livonijos ir LDK pažymėjo prie dabartinio Drūkšių ežero iškastas griovys. Pasienyje su Vokiečių ordinu buvo pasitelkti kitokie dirbtinio žymėjimo būdai – kryžiais ženklinti ąžuolai, o ribas tarp Mazovijos ir LDK žymėjo abiejų pusių derybininkai, pasirinkdami upes, ežerus bei pelkes, kurios tapdavo skiriamaisiais ženklais. Visgi turbūt įdomiausias pasienio žymėjimas buvo nustatytas 1398 metų Salyno sutartimi su jau minėtu Kryžiuočių ordinu. Rodės (tikriausiai dab. Raudės) upėje buvo pasirinktas didelis akmuo, ant jo išraižyti rusėniški žodžiai žymintys LDK teritoriją.

Vytis – bendras LDK ir kitų slaviškų žemių simbolis

Lietuvos Respublikos herbas yra žirgas su raiteliu raudoname fone, tokį patį bene visą laiką turėjo ir LDK. Jis dar vadinamas Vyčiu. Dauguma svarbiausių valstybės organų (Prezidentas, seimas ir kiti) į savo emblemas įtraukia Vytį. Labai panašų herbą turėjo ir mūsų kaimynė Baltarusija (1991-1995 metais), bet A.Lukašenka jį pakeitė. Baltarusiai buvo pasirinkę visiškai identiškai atrodantį raitelį su Gediminaičių stulpais ant skydo, tačiau šioje emblemoje žirgo uodega buvo nuleista, skirtingai nei lietuviškame, kur ji – pakelta. Modernioji Lietuvos Respubliką "uodegą pakėlė" norėdama atsiskirti nuo kelis šimtus metų naudotos senosios LDK herbo versijos. Baltarusija Vytį, kaip emblemą naudojo ir 1918-1919 metais, kada dar egzistavo Baltarusijos liaudies respublika, bet ją okupavo SSRS, todėl herbas neprigijo.

Pahonija - rusų kalboje vadinama emblema iš tiesų pirmą sykį buvo aprašyta 1329 metais, ją pirmieji panaudojo Pskovo kunigaikštis Aleksandras Mihajlovičius ir Pskovo kunigaikštis Narimantas (Hliebas rusų istorijoje). Vieni istorikai sako, kad ji dar seniau buvo naudojama LDK metrikoje, tačiau kiti teigia, kad ją, maždaug tuo pat metu, sugalvojo kunigaikštis Vytenis, o panašų antspaudą pasidarė ir minėtieji pavaldiniai iš rytų. Deja, tikros tiesos niekas įminti nesugeba.

Įdomi Vyčio detalė ir dar viena Lietuvos simbolikos mįslė – kodėl Gediminaičių priimto herbo kryžius taip primena stačiatikių kryžių?

Beveik visi didžiausi LDK miestai buvo Lietuvoje


Pačioje valstybės gyvavimo pabaigoje (1790 metais) iš kadaise milžiniškos LDK tebuvo likę 87 tūkst. kvadratiniai kilometrai ploto, o juose galėjote rasti 1,33 milijono gyventojų ir 300 miestų ir miestelių. Palyginimui, dabar Lietuvoje yra 103 miestai, tačiau daug daugiau kaimų ir apie 2,2 karto daugiau gyventojų.

Tačiau kokie tuo metu buvo didžiausi LDK miestai? Nuo 1323 metų vienas narys trejetuke išliko, tai - Vilnius. Manoma, kad didžiausi miestai iki XVII amžiaus buvo Vilnius, Kaunas ir Kijevas. Kai Kijevas buvo atplėštas, jo vietą užėmė Kėdainiai tuo metu jautę milžinišką Radvilų jėgą. Vėliau iškilo ir didieji dabartinės Baltarusijos miestai: Minskas, Gardinas, Polotskas, Lietuvos Brasta, Naugardukas ir kiti. Vis dėlto juose gyventojų sparčiai pradėjo daugėti tik carinės okupacijos laikotarpiu.

Žemaitija ir LDK – istoriškai visad buvo atskiri kraštai

Visą LDK gyvavimo laikotarpį Lietuva ir Žemaitija buvo tarsi atskiros valstybės. Nors oficialiai čia žmonės ir kalbėjo savotiška lietuvių kalbos tarme, žemaičiai niekad nenorėjo būti tik lietuviais. Šis kraštas pasižymėjo kitokia kultūra, visi labai gerbė žemaičius, galbūt net daugiau nei pačius lietuvius. Tai įrodo, jog bene geidžiamiausias LDK ir Vokiečių ordino kovų grobis ir buvo ši dabartinė etnografinė zona, dėl kurios valdymo buvo kilusi eilė nesutarimų.

Istorija tik sustiprina tokį įsitikinimą, kadangi žemaičiai reikalavo atskiro krikšto nuo LDK, tokį ir gavo. Vėliau, bandant atkurti ATR, 1830 ir 1863 metų sukilimais buvo planuojamas naujas valstybinis darinys – bendra Lietuvos, Rusėnijos ir Žemaitijos kunigaikštystė.
įvertinimas 4.5 / 5 (17 balsų)
Parašė Povilas Mančinskas 2018 m. balandžio 01 d., perskaityta 673 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Gruodis 2018    »
PirAntTreKetPenŠešSek
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31 

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Euroecredit paskolos