ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

Svarbiausios Lietuvos istorijos datos

Lietuva, su pertraukomis, pasaulio žemėlapiuose egzistuoja jau maždaug 800 metų. Suvienyta dar XIII amžiaus viduryje, per savo ilgą gyvavimą, ši valstybė patyrė ir pakilimų, ir nuopuolių. Šiame straipsnyje paminėsime būtent tas datas, kurias turėtų ar net privalo žinoti kiekvienas lietuvis. Tai progos, kada įvyko kažkoks reikšmingas įvykis, labai svarbus Lietuvai ir jos raidai. Jų metu galime susivienyti ir visi kartu paminėti tas progas, kurios nuteikia džiugiai, išdidžiai arba verčia susimąstyti bei labiau įvertinti kokia trapi ir svarbi yra mūsų valstybės istorija.

1990 metų kovo 11d.
Kovo 11 - nepriklausomybės atkūrimo diena Lietuvos istorijoje ir oficialaus SSRS griuvimo pradžia pasaulio istorijoje. Nepriklausomybės vėjai užplūdo Baltijos šalis dar 1987-1988 metų sandūroje ir itin sparčiai suvienijo jaunesnius bei vyresnius žmones. M. Gorbačiovui valdant SSRS, susidarė daug geresnės sąlygos vystyti politines ir pilietines iniciatyvas. Lietuvoje „dainuojanti revoliucija“ kulminaciją pasiekė būtent kovo 11 dieną, kada signatarai pasirašė aktą, atkuriantį nepriklausomą Lietuvos Respubliką ir pasmerkiantį neteisėtą 1940 metų okupaciją. Tai – didi diena moderniojoje Lietuvos istorijoje.

1410 metų liepos 15d.
Sakoma, kad tai – svarbiausias mūšis LDK istorijoje. Jo metu susikovė jungtinė Lenkijos ir LDK kariuomenė bei Kryžiuočių Ordinas. Pastarieji grasino LDK egzistencijai jau maždaug 180 metų, o tuo pačiu trukdė ir Lenkijos karalystei. Su dabartinėje Karaliaučiaus ir Lenkijos Pamario regiono teritorijoje įsikūrusiu Kryžiuočių Ordinu buvo kovota ilgai ir sunkiai. Patirta ir daugybė pergalių, ir ne vienas pralaimėjimas. Vis dėlto, vedami Jogailos ir Vytauto, 1410 metų liepos 15 dieną, dabartinėje Lenkijoje, prie Griunvaldo, sąjungininkai sumušė Kryžiuočius. Ši diena tapo istorine, nes po jos, LDK beveik nebesusidūrė su Kryžiuočių agresija. Įdomus faktas tik toks, kad šią pergalę buvo galima išnaudoti daug labiau, užimti Marienburgą ir Magdeburgą bei prispausti Kryžiuočius, tačiau, dėl neaiškių priežasčių, to padaryta nebuvo.

1918 metų vasario 16d.
Turbūt nekiltų daug ginčų, jog tai, apskritai yra pati didingiausia diena Lietuvos istorijoje. Tarsi iš niekur, caro valdžios represijų ir spaudos draudimo laikotarpiu prasidėjo tautinis lietuvių atgimimas. Sulenkėjusi aukštuomenė ir rusinama visuomenė pamatė Maironio poemas, išgirdo M.Valančiaus bei J.Basanavičiaus ir V.Kudirkos raginimus nubusti ir per keliasdešimt metų, beveik iš nieko, sukūrė modernios Lietuvos idėją. Deja, caro valdžia buvo per stipri, kad Lietuva tiesiog atsiskirtų nuo visos Rusijos, tad siekta tik autonomijos caro Imperijoje. Panašiai, kaip Napoleono okupacijos metais buvo Lenkijoje. Vis dėlto, įvykiai susidėliojo labai netikėta linkme ir caro valdžia ėmė stipriai silpnėti. Pralaimėtas karas Japonijoje, o vėliau ir nesėkmingas Pirmasis pasaulinis karas. Lietuvių tautos atstovų reikalavimai augo, o Rusijoje dūmą užėmę bolševikai neberodė tokio didelio intereso išlaikyti šias žemes. Joms buvo leista atsiskirti, bet karinės konfrontacijos išvengti nepavyko. Vis dėlto lietuviams teko kariauti ir su raudonaisiais Lenino sekėjais iš Rusijos, baltaarmiečiais iš Latvijos bei savotiškas pretenzijas į Lietuvą turinčiais lenkais. Nors ir be Vilniaus, Lietuva, respublikos formoje, gimė. Nepriklausomybės akto signatarai jį pasirašė 1918 metų vasario 16d., o pirmoji akto kopija buvo įteikta J.Basanavičiui. Pastarasis ją paslėpė, pametė ar kažkaip sunaikino, kadangi jos taip nieks ir neranda iki šiol. Na, o visi likę originalai išsibarstė po visą pasaulį, o vienas iš jų, visai neseniai buvo rastas Vokietijos archyvuose.

Liepos 6d.
Apie šią dieną reikėtų žinoti vieną dalyką. Nors ji ir vadinama Mindaugo karūnavimo diena, niekur nėra nė vieno raštiško ar kitokio įrodymo, kad Mindaugas buvo karūnuotas būtent liepos 6d. Tai – istorinis spėjimas. Vis dėlto, ši diena turi labai didelę reikšmę visiems lietuviams. Ji simbolizuoja tikrąjį Lietuvos valstybės atsiradimą tarptautiniu mastu. Tad galima diskutuoti, jog šią dieną ir būtų galima švęsti kaip Lietuvos atsiradimo dieną.

1791 metų gegužės 3d.
Jeigu paklaustumėte eilinio lietuvio, ar ji/jis žino ką nors apie gegužės 3d., didelis šansas, jog be to, kad galbūt jo paties ar artimo žmogaus gimtadienis yra būtent tą dieną, nieko neišgirstumėte. Vis dėlto, tą patį klausimą Lenkijoje turbūt atsakytų beveik kiekvienas savo šalies istoriją gerbiantis lenkas. Sakysite, jog šiame sąraše įpinta Lenkijos istorijos dalis? Na, o, jeigu tai ir labai svarbi Lietuvos istorijos dalis? Būtent taip ir yra, kadangi 1791 metų gegužės 3 dieną buvo priimta nauja ATR konstitucija. Ją patvirtino tiek LDK, tiek Lenkijos bajorai. Tad nors istorijos vadovėliuose gan dažnai giriamasi, jog Lietuva, antra pasaulyje, paskelbė konstituciją, tai nėra švenčiama ar ryškiau paminima data. Taip tikriausiai yra todėl, kad po konstitucijos paskelbimo iki pat 1795 metų, ATR žlugimo, nebeliko tokios valstybės kaip Abiejų Tautų Respublika. Ji tapo Lenkija. Nors jos viduje ir liko Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, žemėlapiuose ją imta vadinti Polonia, arba Lenkija. Tikriausiai čia ir prasidėjo didžiosios lenkų pretenzijos į Lietuvos teritoriją, kaip savo provinciją. Na, bet atmetus visą vėlesnę kontraversiją reiktų pripažinti, gegužės 3d. turėtų būti svarbi ne tik tarptautiniu Lietuvos ir Lenkijos mastu, tačiau ir visos Europos bei demokratiškojo pasaulio ribose, kadangi tai - pirmosios konstitucijos Europoje priėmimo data.

1940-1941 metų birželio 14-15d.
Nors aukščiau paminėtos dienos šiame sąraše – iškilmingos ir pozityvios progos, Lietuvos istorijoje netrūko ir tragiškų bei itin liūdnų laikotarpių. Kaip kometa praskridusi tarpukario Lietuvos valstybė, išnyko vos po 22 metų gyvavimo. Nė šūvio neiššovusi Lietuvos kariuomenė, kartu su vyriausybe, gėdingai pasidavė sovietų okupacijai. Kai kas kovojo pogrindyje, kai kas prisijungė prie vėliau atėjusių nacių, tačiau pastangos buvo per menkos. Nors okupacija, iš agresorių pusės buvo gerai suplanuota dar bent pusmečiu anksčiau, Lietuvos išlikimo klausimas buvo su labai dideliu klaustuku. Vokiečiai, grasindami ginklu, atsiėmė Klaipėdos kraštą, o tik Sovietų agresijos prieš Lenkiją dėka, ir jos toleravimu iš Lietuvos pusės bei mainų už leidimą dislokuoti raudonosios armijos būrius, buvo atiduotas Vilnius. Sutartis su velniu jau buvo padaryta. Vis dėlto, to, kas įvyko toliau, niekas negalėjo numatyti. Iš pradžių Lietuva neteko valstybingumo, o per ateinančius 13 metų ir apie 600 000 žmonių. Dalis mirė dėl karo, tačiau bent keli šimtai tūkstančių lietuvių ir Lietuvos gyventojų buvo sunaikinti žiaurių SSRS represijų metu. Būtent birželio 14 ir 15 dienos 1940 bei 1941 metais mini Lietuvos Respublikos okupaciją ir masinių trėmimų į Rytus pradžią atitinkamai. Žmonių, kurie tikrai nepelnytai nukentėjo ir buvo ištremti ar nužudyti, atminimo nereikėtų pamiršti.

1939 ir 1989 metų Rugpjūčio 23d.
Dar viena, atrodytų pakankamai liūdna proga, simbolizuojanti pabaigos pradžią. Tačiau po 50 metų ta pati diena simbolizavo naują pradžią ir visai ne už kalnų esančią laisvę. Truputis istorijos. Ketvirtojo dešimtmečio Europos žemėlapyje nebuvo didesnių jėgų už nacių Vokietiją ir Sovietų Sąjungą. Abi šios galiūnės nė truputėlio nesigėdijo veržtis ir atplėšinėti kitų valstybių teritorijas bei rodyti savo karinę jėgą. Vis dėlto, už Atlanto, JAV spauda šlovino šių rėžimų galvas (Hitlerį ir Staliną 1938 ir 1939 metais paskelbdami metų žmonėmis), iki kol burbulas sprogo ir visi jų niekingi žygiai išaiškėjo. Būtent 1939 metų rugpjūčio 23 dieną tarp šių valstybių buvo pasirašytas itin slaptas Molotovo-Ribentropo paktas, kuriuo šios dvi valstybės pasidalino visą Rytų Europą ir pasidalino įtakos zonomis. Pagal originaliąją dokumento versiją, Lietuva, vienintelė iš Baltijos šalių, turėjo atitekti Vokietijai, tačiau sovietai labai geidė Lietuvos ir ją, tarsi kolekcinį pašto ženklą, iškeitė į dalį tuometinės Lenkijos žemių. Na, o vėliau Lietuvą sovietai okupavo, tiesa prieš tai atidavę dalį Lenkijos atplėšto Vilniaus krašto. 50-osioms šio žiauraus akto metinėms paminėti, visų Baltijos šalių gyventojai susikibo rankomis ir sudarė gyvą, kelių šimtų kilometrų ilgio žmonių grandinę. Kažkas nuostabaus, ko nesugebėjo atkartoti jokia kita organizacija, šalis ar žmonių grupė. Todėl rugpjūčio 23 diena turi ir liūdną, ir labai pozityvią reikšmę. Jas abi reikėtų įvertinti ir paminėti.

1923 metų sausio 15d.
Apie šią dieną kalbama tikrai per mažai. Nors jos svarbą tikrai puikiai įvertinti gali kiekvienas uostamiesčio gyventojas, nepajūrio lietuviai kartais net nežino kas šią dieną įvyko. Na, o įvyko tikrų tikriausio Oskaro vertas sukilimo inscenizavimas. Jo metu karininkai apsimetė klaipėdiečiais, kurie yra nepatenkinti vietine vokiečių bei prancūzų valdžia ir pakankamai greitai iš ten išvarė prancūzų kareivius (po Pirmojo pasaulinio karo ten šeimininkavo būtent jie). Klaipėdos kraštas sėkmingai buvo prijungtas prie Lietuvos, ir pirmą kartą per savo gyvavimo istoriją, Lietuva turėjo didelį uostą. Jis, tarpukario Lietuvai buvo itin svarbus, na, o dabar yra trečias pagal dydį, tačiau turbūt unikaliausias didmiestis Lietuvoje. Būtent sausio 15 dieną jis tapo Lietuvos dalimi pirmą kartą ir, nors 1939-1945 metais ir buvo gražintas vokiečiams, sovietai jį vėl atidavė Lietuvai, kuriai jis ir priklauso iki šių dienų.
įvertinimas 4.5 / 5
Parašė Povilas Mančinskas 2018 m. rūgpjūčio 21 d., perskaityta 19 988 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Kovas 2024    »
PirAntTreKetPenŠešSek
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Finbee paskolos