ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

10 genetiškai modifikuotų produktų, apie kuriuos viešai nekalbama

Sveikata / Mokslas


Jeigu jūs galėtumėte pamatyti produktus, kurie atrodytų taip kaip iš tikrųjų atrodo, ar juos valgytumėte? Yra tikimybė, kad nenorėtumėte jų net paragauti. Šiandien labai daug kalbama apie genetiškai modifikuotus produktus. Daugelis žmonių nesupranta, kad daugelis šių dienų vaisių ir daržovių yra genetiškai modifikuoti. Susipažinkite su 10 genetiškai modifikuotų produktų, apie kuriuos mažai kalbama.

10. Morkos


Ankstesniais laikais morkos būdavo auginamos dalyje Azijos ir Persijoje. Prieš tai laukinės morkos buvo prisijaukintos ir išpopuliarintos visame pasaulyje. Europoje sėklos buvo atrastos prieš 5000 metų. Iš pradžių morkos buvo labai mažos ir baltos, taip pat turėjo labai daug išsišakojusių šaknų. Labiausiai tikėtina, kad senovės kultūros šią daržovę naudojo kaip vaistinį augalą. Manoma, kad morkų pavertimas į oranžinį, saldų ir mažiau kartų palikuonį privertė ištisas tautas ją labiau pamėgti. Šiandienos oranžinės morkos žinomos kaip karotinas arba vakarų morkos, o jų pusbroliai yra žinomi kaip azijietiškos arba rytinės morkos, kurios turi raudonas ir kartais geltonas šaknis.

9. Baklažanai


Jeigu kas nors parodytų didelę, violetinės spalvos, blizgę daržovę, iš karto pasakytume, jog tai baklažanas. Tačiau baklažanai turi labai daug veislių. Pirmą kartą jie pradėti auginti Indijoje, Birmoje, Laose, Šiaurės Tailande ir Vietname. Žodis „baklažanas“ atėjo iš britų kai jie okupavo Indiją. Yra įrodymų, kad 300 metų prieš Kristų, baklažanai buvo mėlynos spalvos kaip karališkieji arbūzai ir turėjo spyglius. Per daug amžių, augalas išplito visoje Azijoje, Artimuosiuose Rytuose, Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Įvairių formų augalas dažnai buvo įtraukiamas į ankstyvąjį meną ir literatūrą.

8. Bananai


Daugumoje parduotuvių galima rasti geltonų vaisių, kurie buvo auginami Papua Naujojoje Gvinėjoje dar prieš 7000-10 000 metų. Bananai yra valgomieji vaisiai, kurie turi keletą veislių, kurių dauguma šiandien aptinkama Azijoje. Ilgoji geltona veislė, žinoma kaip „Cavendish“, yra kruopščių žemdirbių auginimo rezultatas. Taip pat yra dvi pagrindinės laukinės rūšys: „Musa acuminata“ ir „Musa balbisiana“. Pirmoji rūšis yra nelabai skani kai bananai valgomi žali, dar neprinokę, o antrosios rūšies bananai yra trumpi ir kuriuose yra kietų žirnio dydžio sėklų. Prieš tūkstančius metų žemdirbiai atrado, kad šių dviejų augalų sukryžminimas leidžia užauginti saldžius, geltonus, be sėklų vaisius, o kas svarbiausia turtingus maistinių medžiagų. Kadangi ši veislė yra be sėklų, šie bananai žmonėms turi būti gaminami juos klonuojant. Šis reprodukcijos būdas „Cavendish“ bananus daro mažiau atsparius ligoms, negu jo ištvermingi protėviai. Kadangi augalai yra genetiškai vienodi, bananų maras gali greitai ir lengvai išnaikinti visas kultūras. Dėl šios priežasties žemdirbiai, kurie augina bananus rūpinasi savo produkcija, kad pasaulis nepatektų į bananų apokalipsę.

7. Pomidorai


„Wild Tiny Pimp“ toks keistas pavadinimas yra ne kas kita, o pomidorų rūšis. Tiesą sakant, tai pomidorų rūšis, kuriai visos kitos pomidorų rūšys nusileidžia. Šį augalą mokslininkai tiesiog vadina „Solanum pimpenellifolium“. Šiandien šie žirnių dydžio pomidorai auga šiaurinėje Peru dalyje ir pietų Ekvadore. Pietų amerikiečiai pirmą kartą juos pradėjo auginti dar prieš atvykstant Kristupui Kolumbui. Vėliau šie pomidorai pasklido po Europą ir iš ten į Šiaurės Ameriką. Šiandien auginamų pomidorų rūšys vienos nuo kitų genetiškai skiriasi penkiais procentais, todėl šiuolaikiniai kryžminimo būdai lyginant su ankstesniais, pomidorus daro stipresnius ir mažiau jautrius ligoms.

6. Arbūzai


Labai daug yra teorijų apie tai kur atsirado arbūzas. Istorikai sutinka, kad jis iš pradžių augo Afrikoje, nukeliavo iki Viduržemio jūros, o vėliau pasirodė Europoje. Haris Paris buvo Izraelio žemės ūkio tyrimų organizacijos sodininkas, kuris pateikė išvadą, kad pirmasis arbūzo protėvis pirmą kartą buvo auginamas Egipte prieš 4000 metų. Šis senovės vaisius buvo kietas, kartus ir šviesiai žalios spalvos. Šiuolaikiniai arbūzai yra saldūs ir dideli. Taigi, kodėl senovės egiptiečiai leido veltui laiką augindami tuos neskanius arbūzus? Haris mano, kad jie buvo auginami tik dėl arbūzuose esančio vandens. Sausojo sezono metu arbūzai buvo tarsi vandens pakaitalas. Jis taip pat mano, kad egiptiečiai buvo tie, kurie pradėjo selektyvų veisimo procesą, dėl kurio atsirado šiuolaikiniai mums pažįstami arbūzai.

5. Kukurūzai


Sunku įsivaizduoti pasaulį be šio svarbaus pasėlio. Kukurūzai buvo vieni iš pirmųjų maistinių augalų, kurie buvo auginami žmonių ūkiuose dar prieš 10 000 metų Meksikoje. Vienu metu kukurūzai buvo labai maži ir pamažu dėl sukeltos dirbtinės jų atrankos jie didėjo. Jeigu grįžtume daug metų atgal, mes pastebėtume, kad kukurūzų protėvis yra laukinis žolinis augalas, kuris vadinamas „Teosinte“. Kaip kukurūzas tuo metu būtų atrodęs labai mažas, tačiau tiriant genetiniame lygmenyje šiuolaikinius kukurūzus ir senųjų laikų, šie augalai ganėtinai panašūs.

4. Persikai


Persikas turi gana ilgą istoriją. Tiesą sakant, Kinijoje aptinkama persikų fosilijų, kurios yra 2,5 milijonų metų amžiaus. Šie persikai buvo mažesni už šiandienę veislę. Jie buvo labiau panašūs į nedideles vyšnias ir turėjo labai mažai valgomosios dalies. Persikas pasiekė šiuolaikišką išvaizdą panašiai prieš 3000 metų. Nenuostabu, kad persikai yra svarbūs Kinijos kultūrai. Jie simbolizuoja ilgą gyvenimą ir dažniausiai randami visų šalių rinkose.

3.Avokadai


Šiais vaisiais maitintis pradėjo milžiniški žinduliai dar prieš 65,5 milijonus metų. Iš tiesų, šie gyvūnai buvo vieninteliai avokadų veisėjai, nes jie valgė vaisius ir paskui sėklas išspjaudavo kitoje vietoje. Iš pradžių avokadai turėjo didesnę sėklą ir mažiau valgomosios dalies nei šiandien „Hasso“ avokadai. Kai išnyko didieji žinduoliai, avokadus pradėjo žmonės auginti. Ilgainiui šie vaisiai tapo išvaizdesni ir turintys daugiau valgomosios dalies.

2. Papajos


Nors papajos šiandien valgomos visame pasaulyje, jie iš tiesų yra kilusios iš tropinio klimato Lotinų Amerikos. Šiuolaikinės komercinės papajos nusileidžia laukinėms papajoms ir jos abi labai skirtingos. Laukinės papajos yra apvalios ir slyvos dydžio. Kai kurios rūšys netgi panašios į kakavos ankštis. Senovės Majai buvo pirmieji, kurie augino papajas prieš 4000 metų. Vaisių auginimas yra sudėtingas procesas, nes augintojas nežino, kurios sėklos gamins vaisius, kurios ne.

1. Moliūgai


Originalus moliūgo žodus yra kilęs iš graikų kalbos „pepon“, kuris reiškia „didelis melionas“. Laikui bėgant šis žodis buvo pakeistas į tai, ką dabar mes žinome. Manoma, kad moliūgai kilę ankstyvojoje Amerikoje. Pirmieji moliūgai buvo svogūnėlio dydžio, kartūs ir toksiški kai valgomi žali. Juos tuo metu valgė tik priešistoriniai žinduoliai, todėl jie vieninteliai buvo atsakingi už sėklų paplitimą. Kai šie žinduoliai išnyko, žmonės pradėjo ieškoti moliūgų kitais tikslais, pavyzdžiui vandens talpykloms. Galų gale jie pradėjo valgyti moliūgus ir skanių moliūgų sėklas pasėdavo. Taip išplito šiuolaikiniai mums žinomi moliūgai.
įvertinimas 4.5 / 5 (17 balsų)
Parašė Marius Vaitkevičius 2018 m. kovo 10 d., perskaityta 549 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Gruodis 2018    »
PirAntTreKetPenŠešSek
 12
3456789
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31 

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Euroecredit paskolos