ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

TOP 10 įdomiausi faktai apie Norvegiją


Norvegija yra visų gerai žinoma, kaip viena iš turtingiausių ir laimingiausių pasaulio šalių. Tačiau ar žinojote, kad ji Europoje taip pat turi didžiausią krioklį? Ar kad Norvegijos karaliaus sargybos pulkininkas, seras Nilso Olavas yra pingvinas? Šiandien sužinosite ir dar daugiau - TOP 10 įdomiausių faktų apie lietuvių emigrantų pamėgtą Skandinavijos šalį – Norvegiją !

10. Norvegijos vyriausybė labai palaiko knygų leidėjus.

Kai nauja knyga Norvegijoje pereina kokybės kontrolės patikrą, Norvegijos menų taryba įsigyja 1000 kopijų platinti bibliotekoms arba 1,550 egzempliorių, jei tai – knyga vaikams (tai papildo bibliotekų knygų įsigijimo biudžetą). Pirkimo schema išlaiko daugybę mažų leidėjų, kurie negalėtų kitaip egzistuoti. Kitas šios sistemos privalumas yra toks, kad ji subsidijuoja rašytojus, nes kitaip jų karjera nebūtų sėkminga. Jie gauna autorinį atlyginimą už tuos 1000 egzempliorių - faktiškai, tai yra geriau ir pelningiau nei išleisti knygą pagal standartinę sutartį su leidykla. Knygoms taip pat netaikomas Norvegijos pridėtinės vertės mokestis.

9. Ilgiausias pasaulyje kelių tunelis yra Norvegijoje.

Nuostabus 24,5 km ilgio, Lærdal tunelis yra ilgiausias pasaulyje. Tunelio statybos kainavo 1 milijardą Norvegijos kronų, tai yra apie 113 milijonų JAV dolerių. Pats tunelis jungia mažas vietovių bendruomenes - Lærdal ir Aurland. Jo dizainu  žavisi architektūros mėgėjai visame pasaulyje, nes jame yra funkcijų, kurios padeda suvaldyti vairuotojų patiriamą psichinę įtampą. Kaskart po 6 km yra urvas atskiria kelius taip sukurdamas vieną sujungtą kelią. Apšvietimas skiriasi visame tunelyje ir urvuose, kad pakeistų įprastą vaizdą ir užtikrintų skirtingą bei įdomią važiavimo patirtį.

8. Norvegijos nacionalinė televizija turi labai keistų laidų bei ilgų laidų.

Norvegijos nacionalinio NRK televizijos kanalo repertuare galima atrasti laidą apie tai, kaip traukinys važiuoja 8 valandas, 12 valandų trukmės mezgimo šou, pusdienio ilgio laida kur rodomas tik degantis laužas ir 18 valandų laidą apie lašišų neršimą.

7. Norvegija, o ne Japonija sukūrė lašišos suši.

Nors suši yra žinomas kaip japonų išradimas, jie nenaudojo lašišos sušyje, iki kol 80-taisias metais Norvegijos šefai nesugalvojo taip padaryti. Nepaisant atstumo tarp šalių, Japonijai atrodė natūraliai tinka Norvegijos jūros gėrybės. Japonijos žuvų ištekliai kenčia dėl pernelyg intensyvios žvejybos, tačiau vartotojų paklausa yra didelė, todėl jie nuolat ieško naujų skonių. Visi šie pasiūlymai padėjo Norvegijos jūros gėrybių eksportui augti. Japonijoje norvegiškos lašišos suši yra vienas iš populiariausių patiekalų, ypač jaunų žmonių tarpe.

6.Norvegijoje buvo išrastas šiuolaikinis ir senovinis slidinėjimas.

Sondre Norheimas yra šiuolaikinio slidinėjimo tėvas. XIX a. Pabaigoje jis pradėjo naudoti slidinėjimo apkaustus, kad galėtų šokinėti jausdamas mažesnį pavojų besileisdamas. Jo naujas slidinėjimo dizainas vadinosi „Telemark slidinėjimas“. Ši inovacija paskatino šiuolaikinį slidinėjimą, kurį mes žinome kaip modernųjį slidinėjimą. Tačiau ši sporto šaka iš tiesų atsirado kur kas seniau. Senovės drožiniai ant akmenų Rødøy, šiaurinėje Norvegijoje rodo, kad žmonės naudojosi slidėmis Norvegijos kalnuose dar prieš 4000 metų. „Finnmark“ yra seniausias išlikęs slidinėjimo pavyzdys, kuriam yra įspūdingi 2300 metų. Žodis „slalomas“ taip pat yra kilęs iš Norvegijos.

5. Norvegijoje gyvena didžiausia Europos laukinių šiaurės elnių banda.

Nors jus tai gali ir nustebinti, tačiau šie elniai negyvena Arkties regione! Bandos klajojo po Hardangervidda, didžiausią Europos kalnų platumą. Žiemą laukinių šiaurės elnių skaičius laisvėje sudaro apie 25 000, iš kurių iki 7 000 yra randami Hardangervidda. Nacionalinis parkas aprėpia sodrius slėnius, aukštus kalnus, atšiaurius ledynus, krioklius ir fjordus. Jau šimtmečius laukiniai šiauriniai elniukai laisvai keliaudavo Norvegijoje, bet dėl didelės medžioklės nuo devyniolikto amžiaus pabaigos elniams teko emigruoti į kalnuotas Pietryčių centrinės Norvegijos zonas.

4. Norvegija patyrė sviesto krizę 2011m.

Norvegijos sviesto krizė prasidėjo 2011 m. Vasarą sunkūs lietūs paveikė karvių ganyklas ir sumažino pieno gamybą iki apie 20 000 000 litrų. Dėl šio produkcijos sumažėjimo padidėjo sviesto kainos. Trūkumas sukėlė spartų kainų augimą ir parduotuvių sviesto atsargos buvo išparduotos per kelias valandas nuo sviesto pristatymo parduotuvėse. Viena 250 g. sviesto pakuotė, tuo metu kainavo apie 50 JAV dolerių.

3. Norvegija kartą atsisakė perduoti kalinį į JAV kalėjimą, nes pagal Norvegijos teismą, JAV kalėjimai buvo nehumaniški.

1999 m. Norvegija atsisakė perduoti JAV savo teritorijoje sulaikytą narkotikų kontrabandininką, nes Aukščiausiasis Teismas paskelbė, kad JAV kalėjimai neatitinka „minimalių humanitarinių standartų“. Taip pat Norvegijoje įsikūrusiame aukšto saugumo kalėjime Haldene kiekvienoje kameroje yra plokščiaekranis televizorius, dušo kabina, baltiniai ir minkšti rankšluosčiai.

2. Oslas yra labiausiai įvairiatautiškas Norvegijos miestas.

Iš 648 000 žmonių, gyvenančių Osle, 190 000 yra imigrantai. Tai beveik 30% miesto populiacijos, dvigubai daugiau, nei maždaug 15% - likusios šalies vidurkis. Didžiausia etninė mažuma Osle yra pakistaniečiai, po to - imigrantai iš Švedijos, Somalio ir Lenkijos. Oslo įvairovė buvo aptariama populiarioje Norvegijos televizijos dramoje „Skam“. Daugelį metų Oslas buvo sparčiausiai augantis Europos miestas pagal augimo procentą, tačiau šis rodiklis pradėjo mažėti pastaruoju metu. Per pirmąjį 2017 m. pusmetį pirmą kartą per kelerius metus iš Oslo išvyko daugiau žmonių nei į jį persikėlė.

1.  Šokolado populiarumas Norvegijoje.

Norvegijoje yra įsikūręs labai žinomas šokolado fabrikas „Freia“. Jis buvo įamžintas norvegų-amerikiečių autoriaus Roaldo Dahl‘o knygoje „Čarlis ir šokolado fabrikas“. „Freia“ šokoladas buvo vienas iš pagrindinių Roaldo Amundseno išsilaikymo šaltinių keliaujant į Pietų ašigalį. Amundsenas 1911 m. iškėlė Norvegijos vėliavą Pietų ašigalyje ir jis buvo pirmasis žmogus, pasiekęs Pietų ašigalį ir ten įsmeigęs vėliavą.
įvertinimas 4.5 / 5 (17 balsų)
Parašė Povilas Mančinskas 2018 m. balandžio 01 d., perskaityta 2 109 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Rūpjūtis 2018    »
PirAntTreKetPenŠešSek
 12345
6789101112
13141516171819
20212223242526
2728293031 

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Euroecredit paskolos