ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

Gražiausios Lietuvos vietos (IV dalis)


Tai ketvirtoji ir paskutinė sąrašo apie gražiausias Lietuvos vietas dalis. Čia apžvelgsime dar 6 nuostabaus grožio gamtos bei architektūrinius paminklus, kurie verti didelio vietinių gyventojų bei užsienio turistų susidomėjimo. Kaip gera, kad nusprendę pamatyti kažką gražaus galime beveik aklai durti pirštu į Lietuvos žemėlapį, tačiau vis tiek pataikytume į, arba šalia tos vietos, kur yra labai gražių objektų. Taigi, be tolesnių atidėliojimų – štai dar keletas kvapą užgniaužiančių vietovių.

Dzūkijos nacionalinis parkas


Tai didžiausias nacionalinis parkas Lietuvoje, o kartu ir didžiausia saugoma teritorija mūsų valstybėje. Dzūkijos nacionalinį parką rasti tikrai nesunku, jis užima beveik 56 000 hektarų žemės arba ~560 kv. km, Varėnos rajone. Čia klesti unikali fauna ir flora, o dirbantys aplinkosaugininkai siekia išlaikyti Dainavos krašto gamtinį ir kultūrinį paveldą kaip įmanoma saugesnį ir gražesnį.

Per parko teritoriją teka Nemunas. Jeigu mėgstate grybauti, Dzūkija, o ypač Dzūkijos NP esantys miškai leidžia rinkti voveraites, baravykus ir kitus grybus iš medžių paunksnių - lyg iš parduotuvės lentynų.  Čia taip pat smaginasi uogautojai mėgstantys bruknes ar mėlynes. Šiame nacionaliniame parke gausu baidarių maršrutų, pėsčiųjų takų bei ežerų, kuriuose gera išsimaudyti.

Olando kepurė


Jeigu keliu iš Klaipėdos vyktumėte į Karklę, beveik bet kuriuo metu, o ypač vasarą, atkarpoje Giruliai-Karklė rastumėte daug sustojusių automobilių. Visi jie atvyko pasigerėti nuostabiu gamtos ir Baltijos jūros grožiu, kuris atsiveria nuo 24 metrų aukščio klifo, skardžio, skambiai pavadintu Olando kepurės vardu. Čia atvyksta ne tik iki ausų įsimylėjusios porelės, Olando kepurė labai pamėgta ornitologų, kurie nuo jos stebi paukščių judėjimą, o kartkartėmis tolumoje praplaukiantys laivai sukelia vidinę nostalgiją jūrai, bet kuriam žiūrinčiam į horizontą.

Nusileidę laiptais į apačią, rasite nedidelį ruoželį smėlio, kur galite prisėsti ir paiškylauti, pasisėdėti ir stebėti saulėlydį, raibuliuojantį ar banguojantį vandenį bei per jį lengvai šuoliuojančius rausvus, oranžinius ir geltonus saulės spindulius. Ši vieta nėra plačiai apdainuota, tačiau bet kuris Klaipėdos ar aplinkinių vietovių gyventojas tikrai ją rekomenduoja visiems ieškantiems gražių vaizdų. Deja, šis skardis nuolat plaunamas bangų, todėl formuojasi nuošliaužos, Olando kepurė slenkasi ir šio gamtos kūrinio egzistavimas gali mus džiuginti nebe ilgai. Tad skubėkite pažiūrėti ir pamatyti vieną įspūdingiausių peizažų mūsų šalyje.

Jiesios kraštovaizdžio draustinis


Galbūt mažiau apdainuota vieta, tačiau jos grožis abejingų nepalieka. Tai Kauno pašonėje įsikūręs draustinis, kuriame gausu: vešlių pievų, stačių ir aukštų šlaitų, sraunių upelių ir šaltinių bei nuostabių takų. Draustinis užima apie 410 hektarų plotą, įžymiausios čia esančios lankytinos vietos yra Napoleono kalnas prie Jiesios ir Nemuno santakų ir Jiesios atodangos, kurias vietiniai gyventojai vadina „Slankiais“ dėl to, jog šie šlaitai nuolat slenka.

Į gražiausias draustinio vietas galima patogiai patekti iš Panemunės mikrorajono arba iš Rokų. Pastarajame rajone rasite Jiesios pažintinį taką, o juo eidami pamatysite visus gražiausius vaizdus, kurie neleis trauktis nuo fotoaparato, kurio pagalba sieksite įamžinti nuostabius momentus. Metų eigoje čia įvairiai keičiasi gamta, tad sugrįžti čia verta visais metų laikais. Žiemą „slankiai“ pasidengia puriu sniegu, pavasarį viskas pradeda žaliuoti, o vasaros metu pasiekia piką, kada galite pamatyti visas draustinio kortas. Tačiau vis dėlto, labiausiai rekomenduojame čia nuvykti rudenį. Tuo metu medžiai meta lapus, o visos atodangų papėdės bei šlaitai mirga geltonai, raudonai ir rudai, kad sukurtų paveikslų ir žurnalų viršelių vertą vaizdą.

Aukštojo kalnas


Nors esame lygumų šalis, turime ir keletą pakankamai aukštų kalvų. Pati aukščiausia, turi ir atitinkamą pavadinimą – Aukštojo kalnas arba Aukštasis kalnas. Šalia jo įsikūrusi ir kiek žymesnis Juozapinės kalnas, tačiau 293,84 m aukštį siekiantis Aukštojas yra pati aukščiausia Lietuvos vieta. Tikslų šios vietos aukštį pavyko nustatyti tik 2004m., tą padarė VGTU specialistai.

Nors tai nėra toks aukštis, kokiame galite pabuvoti apsilankę Alpėse ar užlipę ant Everesto, bet nukeliauti ir pastovėti aukščiausioje Lietuvos vietoje tikrai yra reikšmingas momentas. Aukštojo kalną rasite Medininkuose, arba visai prie pat Baltarusijos sienos. Iki 2005m. šis kalnas net neturėjo pavadinimo, tačiau dabar jis jau oficialiai įrašytas į rekordų knygas ir jo viršūnėje rasite paminklą, žymintį aukščiausią Lietuvos vietą.

Biržų pilis


Istorikai teigia, kad XVI-XVII amžiuje LDK išgyveno aukso amžių, bent jau kultūriškai. Puikų to įrodymą rastume Biržuose, kur stovi Biržų pilis, pastatyta ir įkurta dar XVIa. Tai bastioninio (gynybinio) tipo pilis ir ji unikali tuo, kad tokios geros būklės egzemplioriaus nėra nei Lietuvoje, nei niekur šiaurės rytų Europoje. Tvirtovė apjungia renesanso idėjas kartu su itališku dizainu ir žvelgiant į bendrą kontekstą – atrodo tikrai išskirtinai nuostabiai.

Statyta K.M.Radvilos Perkūno iniciatyva pagal itališką modelį, o per LDK istoriją ši tvirtovė vaidino itin svarbų vaidmenį. Pilį ne sykį sugriovė švedai, o nuo 1811m., jau po ATR padalinimų, čia įsikūrė Tiškevičiai ir gyveno per 120 metų. Pilis nuostabiai atrodo žiemą, tačiau tikrai neprašausite atvykę ir kitais metų laikais, nes šis statinys ne tik visų Biržų, bet ir šiaurės Lietuvos grožybių sąraše tikrai pretenduotų į pirmąsias vietas. Po paskutinio nugriovimo, Biržų pilį pavyko rekonstruoti tik sovietmečiu, o galutiniai darbai baigti tik 2013 metais – atidarant karybos ekspoziciją.


Vilniaus senamiestis


Visų vilniečių ir turistų liaupsinamas Vilnius labiausiai žavi savo senamiesčiu. Kadangi nuo to, kada buvo paskelbtas Lietuvos sostine ~XIVa., jis buvo namais įvairių kultūrų, rasių ir tautybių žmonėms, čia susijungia daug architektūrinių stilių. Geriausiai tai matosi senamiestyje, kuris vystėsi ir plėtėsi beveik 600 metų. Čia buvo LDK sostinė, yra 1487 pastatai, o siauros, akmenimis grįstos gatvelės sukuria unikalią atmosferą, kurios neatkartoja jokia kita vieta Lietuvoje ar pasaulyje.

Čia rasite, Katedros aikštę, Vilniaus rotušę, Valdovų rūmus, Jonų, šv.Kazimiero bažnyčias, Aušros vartus ir dar šimtus vietų bei nepakartojamo grožio kampelių, kurių kiekvienas turi savo – unikalią istoriją. Iki carinės okupacijos Vilnius buvo LDK sostinė, tačiau čia niekad negyveno daug lietuvių, nes Vilnius daugiau traukė multikultūriškus, mokslo žmones, žydų pirklius, lenkų aukštuomenę, o mūsų tautiečiai, deja, dažniau rinkosi kaimo gyvenimą. Po nepriklausomybės paskelbimo, 1920m. Vilnių okupavo Lenkija. Nors šis miestas ir buvo istorinė LDK sostinė, bet Lenkijai ir lenkams jis taip pat reiškė daug. Deja, per 19 Vilniaus valdymo metų, miesto senamiestis buvo apleistas, o po Antrojo pasaulinio karo Lietuvai atiteko jau apgriautas, suniokotas ir ~70-80 tūkst. gyventojų netekęs bei ištuštėjęs Vilnius su nutręšusiu senamiesčiu. Galime džiaugtis, kad dabar šis rajonas itin prižiūrimas ir vertinamas, tad jį aplankyti yra malonu ir smagu.
įvertinimas 4.5 / 5 (17 balsų)
Parašė Povilas Mančinskas 2017 m. gruodžio 24 d., perskaityta 473 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Panašūs straipsniai

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Lapkritis 2018    »
PirAntTreKetPenŠešSek
 1234
567891011
12131415161718
19202122232425
2627282930 

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Euroecredit paskolos