ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

Įdomiausi faktai apie Žemę


Jei skaitai šį straipsnį, vadinasi vaikštai žemės paviršiumi, kiekvieną dieną pradedi su saulėtekiu, o užbaigi su saulėlydžiu. Tačiau ar kada susimąstei, kokia yra Žemė kaip planeta, kaip ji atrodo iš kosmoso, kokiomis savybėmis pasižymi? Egzistuoja daug sunkiai suvokiamų ir tuo pačiu mokslu įrodytų faktų apie Žemę, kurie galbūt nėra labai reikšmingi kiekvienam žmogui ir jų tikrai nebūtina prisiminti, tačiau bent kartą juos išgirsti tikrai pravartu ir įdomu. Pavyzdžiui, ar žinai, kiek kilogramų sveria žemė? Arba kuo išskirtinis mūsų planetos pavadinimas, lyginant su kitomis Saulės sistemos planetomis? Skaityk toliau ir sužinosi visa tai ir dar daugiau.

Tikriausiai visi yra bent kartą pagalvoję, kas nutiktų jei pragręžtume skyle skersai Žemės, kokio dydžio ji būtų. Nors praktiškai tai ir nėra įmanoma, bet galima suskaičiuoti, jog norint “nukristi” per tokią skylę į kitą žemės pusę, jums prireiktų net 42 minučių. Kalbant apie tai, per ką reikėtų prasikasti norint išgręžti tokią skylę kiaurai žemės, tai didžiąją dalį kasimo sudarytų būtent viršutinė ir apatinė mantijos, esančios tarp Žemės plutos ir išorinio Žemės branduolio. Šios dvi mantijos (kurios kartais yra įvardijamos kaip tiesiog viena mantija didelė mantija), sudaro 84 procentus žemės apimties, kas yra lygu vidutiniškai 2886 kilometrams. Būtent mantija ir apsaugo žemės branduolį, kuris yra labai karštas, daugiausiai sudarytas iš geležies ir nikelio. Pagrindiniai cheminiai elementai, iš kurių susideda mantija - deguonis, silicis bei magnis. Žinoma, yra žymiai daugiau cheminių elementų, randamų Žemės mantijoje, tačiau procentaliai jų yra itin mažai.

Kaip jau minėjome, virš mantijos yra Žemės pluta, o po mantija - branduolys. Pluta susideda iš daug daugiau įvairių cheminių elementų, kurie yra gerai ištirti ir žinomi žmonėms, mat šis paviršius yra mums lengviausiai prieinamas. Būtent Žemės pluta ir yra kalta dėl žemės drebėjimų ir įvairių kitų stichinių nelaimių - ji juda atskirai nuo mantijos, taip sukeldama nelaimes, kai plokštės susiduria viena su kita netinkamu kampu. Įdomu yra tai, jog šios tektoninės plokštės juda panašiai tokiu greičiu, kaip žmogui auga nagai.

Žemės branduolys skaidomas į dvi atskiras dalis - vidinis ir išorinis branduolys. Nors tai ir nėra iki galo nurodyta, tačiau manoma, jog išorinis branduolys yra skysto pavidalo, o vidinis yra kietas ir karštas kaip Saulės paviršius. Būtent Žemės branduolyje esanti geležis ir nikelis sukuria unikalų, galingą magnetinį lauką aplink žemę, kuris apsaugo ją nuo taip vadinamo Saulės vėjo, kuris yra ne kas kita, kaip elektringosios dalelės skriejančios iš Saulės.

Verta nepamiršti, jog Žemė nėra vien tik gruntas, akmenys ir uolos - didžiąją dalį mūsų planetos dengia vanduo. Būtent dėl to ir dėl žmonių dirbtinai sukeliamos šviesos, žiūrint iš kosmoso Žemė yra viena iš šviesiausių planetų Saulės sistemoje. Net 70 proc. Žemės paviršiaus vienokia ar kitokia forma dengia vanduo. Iš šių 70 proc. paviršinio vandens, tyro vandens yra tik 3 proc. Likę 97 proc. yra sūrus vanduo. Maža to, iš tų 3 proc. tyro vandens, net 2 proc, yra užšalę ledynuose. Tai reiškia, kad ežeruose, upėse ir kituose vandens telkiniuose yra tik 1 proc. Žemės paviršių dengiančio vandens.

Straipsnio įžangoje jau suintrigavome jus užsimindami apie Žemės svorį, tad pats metas nurodyti tikslų skaičių. Žemė sveria beveik 6 septilijonus kilogramų (5974000000000000000000000000 kg). Iš tiesų, žmogaus protui yra sunku suvokti tokį svorį, tačiau galima paminėti, jog Saulės sistemoje yra planetų sveriančių daug daugiau nei Žemė. Dar vienas įdomus faktas - vienintelė Saulės sistemos planeta, kuri nėra pavadinta pagal romėnų ar graikų  dievus, yra Žemė. Taip pat ji yra vienintelė planeta Saulės sistemoje, kuri turi vandens visose trijose įmanomose jo pavidaluose - kietame, skystame ir dujiniame.

Visais laikais apie Žemę sklandė mitai, kurių dauguma buvo klaidingi, todėl galime teigti, jog mums pasisekė jog gyvename amžiuje, kuomet mokslas yra sukaupęs daug žinių ir gali pateikti daug tikslios informacijos. Daugelį amžių buvo tikėta, jog ne Žemė sukasi aplink Saulę, bet atvirkščiai arba jog Žemė yra plokščia. Gaila, tačiau dar ir šiais laikais kai kurie žmonės mano, jog Žemė yra plokščia, o mokslo pateikiami duomenys apie apvalią mūsų planetą yra tik blefas, siekiant apgauti ir suklaidinti visuomenę. Žinomi ir itin turtingi žmonės, tokie kaip NBA žvaigždės Kyrie Irving bei Shaquille O’Neal ar reperis B.o.B viešai deklaruoja savo nuomonę, jog Žemė iš tiesų yra plokščia ir dažniausiai susilaukia kritiško visuomenės įvertinimo. Žemė tikrai nėra plokščia, tačiau ji nėra ir visiškai apvali, kaip mano daugelis žmonių. Iš tikrųjų jos forma yra elipsoidas, o ji gaunama sukant elipsę apie mažąją jos ašį.

Galų gale, ar kada susimąstėte, kodėl vasario mėnuo kas keturis metus turi daugiau dienų? Taip yra todėl, kad mes neteisingai skaičiuojame laiką. Iš tikrųjų, žemė aplink savo ašį apsisuka ne per 24 valandas, o per 23 valandas, 56 minutes ir 4 sekundes. Atrodo šios kelios minutės neturi jokios įtakos, tačiau per visus metus jos susisumuoja, todėl žemė savo orbitą apskrieja ne per 365 dienas, kiek trunka metai, o per 365.256 dienas, ko rezultate kas keturis metus mes turime papildomą dieną, kuri ir būna pridedama prie vasario.
Parašė Šarūnas Klenauskas 2017 m. lapkričio 29 d., perskaityta 40 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen

Pasaulis

Paskolų klubas

Kalendorius

«    Gruodis 2017    »
PirAntTreKetPenŠešSek
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Euroecredit paskolos