ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

10 faktų apie Pirmąjį pasaulinį karą


Šiandieniniame pasaulyje, visose mokyklose vaikai yra mokomi apie tai kaip ir dėl ko įvyko 1-asis pasaulinis karas. Šis svarbus istorinis įvykis išdalino mums daug įdomių įvykių ir faktų, kuriuos reikia prisiminti norint žinoti kaip tokio konflikto išvengti ateityje. Žemiau pateikti faktai ir informacija apibūdina vienus iš įdomiausių Pirmojo pasaulinio karo įvykių ir atsako į klausimą „kodėl karas prasidėjo?“. Prisisekite saugos diržą ir paskaitykite TOP 10 įdomiausių faktų apie praeito šimtmečio vieną iš žiauriausių karų.
 

10. Tikrosios karo priežastys

Austrijos-Vengrijos Erchercogas Franz‘as Ferdinand‘as buvo nužudytas Gavril‘o Princip‘o, kuris buvo Bosnijos serbas bei anarchistas. Šis aukšto rango politiko nužudymas lėmė tai, jog Austrija-Vengrija skelbė ultimatumą, o vėliau ir karą Serbijai. Tuo laiku, bendros sutartys bei įsipareigojimai jungė bene visas didžiąsias šalis ir įpareigojo jas padėti viena kitai karo metu. Atėjus karui, šalys pradėjo rinktis puses. Jungtinės Valstijos liko neutralios, o Vokietija grasino JAV, galų gale nuskandino komercinį amerikiečių laivą ir šie įsitraukė į karą.
Centrinių valstybių sąjungą sudarė Austrija-Vengrija, Bulgarija, Vokietija ir Osmanų imperija (dabar - Turkija). Šis karinis blokas laikomas atsakingu už karo sukėlimą.

Sąjungininkų pajėgas sudarė Belgija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Graikija, Italija, Juodkalnija, Portugalija, Rumunija, Rusija, Serbija ir Jungtinės Valstijos. JAV į karą įsitraukė tik 1917-tais metais.

9. Žiauri karo statistika

Sužalotųjų ir žuvusių žmonių, karo metu, pagal valstybes:

Austrija-Vengrija: 1 200 000 mirusiųjų; 3 620 000 sužeista
Bulgarija: 87 500 mirusiųjų; 152 390 sužeista
Prancūzija: 1 357 800 mirusiųjų; 4,266,000 sužeista
Vokietija: 1 773 700 mirusiųjų; 4,216,058 sužeista
Didžioji Britanija: 908 371 miręs; 2,090,212 sužeista
Italija: 650 000 mirusiųjų; 947,000 sužeista
Osmanų imperija (Turkija): 325 000 mirusiųjų; 400 000 sužeista
Portugalija: 7,222 mirę; 13751 sužeista
Rumunija: 335 706 mirusieji; 120 000 sužeista
Rusija: 1,700,000 mirusiųjų; 4.950.000 sužeista
Serbija: 45 000 mirusiųjų; 133 148 sužeisti
JAV: 116 516 mirusiųjų; 204,002 sužeisti

Visos žūtys: (įskaitant JAV): 8,528,831 mirusieji; 21,189,154 sužeisti

8. Per Pirmąjį pasaulinį karą pirmą kartą buvo panaudoti cheminiai ginklai

Nuodingų dujų panaudojimas dabar laikomas karo nusikaltimu. Tačiau karinės pajėgos Pirmojo pasaulinio karo metu naudojo įvairias nuodingas dujas nepaisydamos žmogiškumo. Vokiečiai buvo pirmieji pradėję naudoti mirtinas dujas, jie naudojo chlorą. Vėliau kaizerio kariauna taip pat sukūrė ir naudojo labiausiai efektyvias Pirmojo pasaulinio karo dujas – „garstyčių dujas“. Didžioji Britanija buvo šokiruota dėl to, jog vokiečiai naudojo dujas, tačiau negalėjo sėdėti vietoje ir sukūrė savo dujas karui. Karo eigoje šis ginklas buvo uždraustas.

7. Plastinė chirurgija buvo išrasta karo metu

Chirurgas Haroldas Gilliesas padėjo žmonėms, kurie patyrė žiaurius veido sužalojimus, kurie jiems nutiko karo lauke. Taip šis medikas tapo vienu iš seniausių plastinės chirurgijos pavyzdžių. Durtuvo ašmenys ar šrapnelio sviediniai sukeldavo daugybę veido traumų, kurios buvo kur kas blogesnės už žaizdas, padarytas kulkų, tad reikalavo naujų metodų. Gillies‘o darbo metodai buvo pačios pirmosios veido rekonstrukcinės chirurgijos priemonės.

6.Kas savaitę į fronto liniją buvo pristatoma per 12 milijonų laiškų

Norint pristatyti laišką iš Didžiosios Britanijos į Prancūziją, net ir per karą reikėjo tik 2 dienų laiko. Londone esančiame Regento parke buvo pastatytas paštas, skirtas siųsti laiškus būtent į fronto liniją. Per visą karo laikotarpį buvo išsiųsti daugiau kaip 2 milijardai laiškų ir 114 milijonų siuntų.

5. Karo lauko sprogimas buvo išgirtas net Anglijoje, nors sprogimas įvyko Belgijoje

Didžioji dalis vyrų kovojo purvinose tranšėjose, tačiau vėliau išpopuliarėjo metodika iškasti požeminius tunelius po priešų tranšėjomis ir susprogdinti užtaisą po priešų tuneliu. Taip būdavo įgriaunama saugi slaptavietė ar svarbus strateginis objektas. Viena mina, Belgijoje esanti „Messines Ridge“, susprogo su 450 tonų sprogmenų užtaisu ir visiškai sunaikino Vokietijos fronto liniją šiame taške. Sprogimas buvo toks garsus ir toks galingas, kad Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Davidas Lloydas Džordžas girdėjo visa tai Downing gatvėje, Londone – kuri yra už 225km.

4. Jauniausias britų kareivis buvo tik 12 metų amžiaus


Berniukas, kurio vardas buvo Sidney Lewis, melavo apie savo amžių, kad galėtų prisijungti prie karo ir kovoti už savo šalį. Jis buvo vienas iš 250 000 nepilnamečių kareivių fronte. Daugelis iš jų melavo, kad galėtų įsitraukti į karą. Bene visi jie padarė tai, nes mylėjo savo šalį, o kai kurie pabėgo iš namų nuo prasto gyvenimo.

3. Kraujo maišeliai pirmą kartą buvo panaudoti per Pirmąjį pasaulinį karą

Kraujo perpylimai įprastai buvo atliekami sužeistiems kariams - kraujo perdavimas iš vieno (dažniausiai sveiko) kareivio - kitam. JAV kariuomenės daktaras - kapitonas Oswald‘as Johnson‘as 1917 m. įsteigė vakarų fronto kraujo banką. Kraujas maišeliuose buvo laikomas ant ledo iki 28 dienų. Kraujo gerosios savybės buvo saugojamos naudojant natrio citratą, kad jis nesugestų ir nepasidarytų netinkamas perpilti.

2. Pirmasis pasaulinis karas padarė JAV didžiausia karine jėga pasaulyje

Pirmasis pasaulinis karas nusiaubė pasaulinę ekonomiką. Labai nedaug šalių, kurios dalyvavo kare, iš to „išlipo sausos. Nedaugelis sukūrė bent tam tikros formos stabilią ekonomiką ateinančiais dešimtmečiais. Ypač nukentėjo iki tol besąlygiškai karaliavusi Europa, dėl to, kad jų gamyklos buvo sunaikintos ir žemė sudegė. JAV – priešingai, iškilo ir išaugo kaip ekonominė galiūne Europos sąskaita.
Keletas ekonomiškai sustiprėjusių išimčių buvo tokios šalys kaip Brazilija, neutralios Europos šalys, pavyzdžiui, Šveicarija. Būtent JAV pakylėjo izoliacinė politika ir tai, kad ji buvo nepriklausoma nuo sąjungininkų.

Dėl didelio ploto, nuolat augančio gyventojų skaičiaus ir didelės išteklių pasiūlos Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo sukurtos sąlygos dominuoti pasaulyje. Pirmojo pasaulinio karo metais čia iškilo ir didžiausias gamybos pajėgumas, todėl JAV tapo galingiausia šalimi pasaulyje po Pirmojo pasaulinio karo. Visa Europos darbo jėga žuvo kare, buvo sužeisti ar mirė nuo Ispaniško gripo. Europai reikėjo maisto ir kitų resursų, tad jie kreipėsi pagalbos į kitas šalis. Viena iš šių tautų buvo Jungtinės Valstijos.

1.  Po karo kaip grybai po lietaus išdygo naujos šalys, o kai kurios galingiausios to laikmečio valstybės ar net imperijos žlugo

Po Pirmojo pasaulinio karo žlugo keturios imperijos: Osmanų, Austrijos ir Vengrijos, Vokietijos ir Rusijos.
Na, o tokios šalys kaip Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija tapo nepriklausomomis ir suvereniomis. Taip pat po karo atsirado Čekoslovakija ir Jugoslavija, kurios gyvavo dar ilgus metus.
Parašė Povilas Mančinskas 2018 m. balandžio 02 d., perskaityta 266 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Birželis 2018    »
PirAntTreKetPenŠešSek
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930 

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Euroecredit paskolos