ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

5 labiausiai intriguojantys objektai kosmose


Kosmoso platybės užburia, pakeri ir sudomina net ir pačius mažiausius ar vyriausius skaitovus ar žiūrovus. Tačiau beribės erdvės, kurios plyti jame – tokios nesuvokiamos ir neaprėpiamos, kad net ir prie geriausių norų negalėtume suvokti tikrojo kosmoso mąsto ir sužinoti viską, kas jame yra. Tačiau, jeigu susiaurintume visų, dabar žinomų kosmoso kūnų ar objektų sąrašą iki penkių narių. Pačių įdomiausių ir labiausiai intriguojančių. Ką išvystume šiame sąraše? Štai jūsų atsakymas!

5. Gliese 581c

Keisti planetų pavadinimai kaip Gliese su skaičiais 581c pradėti naudoti todėl, kad paprasčiausiai objektų kosmose yra tokia daugybė, kad paprastų žodžių nebepakanka. Tad ši planeta turi keistą pavadinimą, bet šis toli gražu neprilygta keistam jos klimatui. Ši planeta skrenda labai arti savo žvaigždės, kuri yra raudonoji nykštukė. Dėl to, planeta su žvaigžde santykiauja kaip mėnulis su žeme – viena pusė nuolat atsukta į ją, o kita – ne. Apšviestojoje pusėje temperatūros viršija kelis šimtus laipsnių, tad nudegtumėte per keletą akimirksnių, o tamsiojoje nereikėtų net spragtelti ir mirtinai sušaltumėte.

Mokslininkai mano, kad kažkur tarp šių dviejų ekstremumų yra vieta gyvybei, tad Gliese 581c atrodo kaip viena iš pagrindinių pretendenčių tapti nauja žemės kolonija ateityje. Gyvenimas čia būtų tikrai įdomus, nes planetos apšvietimas jos landšaftą nuspalvina pragaro raudonio spalva, o nuolatinis infraraudonų spindulių srautas augalus paverčia tamsiai juodais.

4. Planeta – geriausia moters draugė

Ji tokia todėl, kad bene visa jos sudėtis yra patys tikriausi ir gryniausi deimantai, o kaip žinome jie vadinami geriausiais moters draugais. Nors ir žemės plutoje apstu deimantų, pasiekti juos dėl karščio ir slėgio yra beveik neįmanoma. Tačiau 55 Cancri e padės išspręsti šią bėdą, kadangi čia deimantai visur.

Įdomu tai, jog ši planeta buvo žvaigždė, tačiau užgeso. Dabar paviršiaus temperatūra čia viršija 1600 laipsnių Celsijaus – puikios sąlygos iš anglies branduolio ir anglies žaliavų formuotis deimantams. Pozityvo suteikia ir tai, jog planeta bene du kartus didesnė už žemę, o apie 33 procentus jos masės yra gryni deimantai. Visą paviršių dengia grafitas, deimantai bei kiti silikatai.
Na gi juvelyrai, ko laukiate?

3. Neptūno ir Poseidono šventovė

Žemėje yra maždaug 1,260,000,000,000,000,000,000 litrų vandens. Sunkiai suvokiamas skaičius... Tačiau tai yra tikrai daug skysčio, iš kurio, deja, geriama yra tik labai maža dalis. Tačiau dehidratacijos ir vandens stygių lengvai išspręstų apsilankymas viename kvazare, esančiame 12 milijardų šviesmečių atstumu nuo mūsų. Kvazaras tai labai ryškiai šviečiantis galaktikos branduolys. Prisiminkite jau minėtą skaičių litrais – 126*1019 ir padauginkite jį iš 140 trilijonų. Būtent tiek kartų daugiau vandens rasite šio kvazaro branduolyje nei jo yra mūsų vandenynuose. Galutinis skaičius tikrai pribloškia: 1,764*1035 litrų.

Sunkiai suvokiama kiek naudingi mūsų pasaulyje būtų tokie resursai, tačiau nukeliauti ten dar nebūtų viso proceso įgyvendinimas. Pasiimti vandenį būtų be galo sudėtinga, kadangi kvazaro centre – juodoji skylė, o pats vanduo egzistuoja didelio dujų debesies pavidalu, kurio plotis per kelis šimtus šviesmečių... Tad ištroškusiems teks palaukti arba ieškoti kitų būdų... Ir taip pat, juodoji skylė, kuri čia yra per 20 milijardų kartų didesnė už mūsų saulę, nuolat spjaudo dideles energijos dozes, kurioms prilygtų tik tūkstantis trilijonų saulių. Taip, tūkstantis trilijonų!

2. Ateiviai

Niekas nesiginčys, kad ateivių egzistavimas tikrai daugiausiai intriguoja visus besidominčius kosmosu. Vieni tvirtina, jog gyvybė kažkur ten tikrai yra ir jie ją matė ar net su ja bendravo, o kiti skeptiškai teigia, jog esame vienui vieni visoje visatoje. Tai itin kontraversiška ir jautri tema. Tačiau pasistenkime ją panagrinėti logiškai.

Pagal mūsų skaičiavimus vien paukščių tako galaktikoje yra per 200 milijardų žvaigždžių. Bene visos turi savo sistemas. Saulės sistemoje iš viso yra 8 planetos, 1 iš jų yra aptinkama (mums žinoma) gyvybė – Žemėje. Tad pirminiais paskaičiavimais, 12,5 proc. planetų turėtų būti apgyvendintos. Deja, kai kurios žvaigždės yra tiesiog per karštos ar per šaltos, kad kas nors sistemoje galėtų išgyventi (vėl gi, mums suvokiamos gyvybės formos) – tad atkrenta per 70% žvaigždžių sistemų, liko tik 0,18% tikimybė, kad kiekvienoje sistemoje yra į mus panaši gyvybė. Visgi dar tektų atmesti anomalinius rodiklius ir panašius atsitiktinumus, tad tikimybė dar labiau sumažėja. Tarkime turime 0,15% apgyvendintų sistemų. Vis gi, jeigu ateiviai yra pažengę tiek pat kiek mes arba net daugiau – jie turėtų bandyti užmegzti kontaktą. Žmonės signalus siunčia jau apie 50 metų, radijo signalai nukeliavę per 50 šviesmečių, ateivių signalai taip pat turėtų būti gauti. Deja, nieko kol kas nėra gauta. Tad tikimybė sutikti svetimą gyvybę vis mažėja.

Kas intriguotų labiausiai, jeigu ateiviai yra, bet jų gyvybės forma kuo nors skirtųsi nuo mūsiškės. Kadangi mes jaučiame, matome, girdime ir visą pasaulį suprantame bangomis, būtų tikrai nepaprasta, jeigu egzistuotų kitokio tipo būtybės, kurių egzistavimo atradimas taptų tikrai neeiliniu postūmiu. Deja, svajonės apie draugiškus ateivius su skraidančiomis lėkštėmis ar čiuptuvais ginkluotus piktus ir karingus monstrus daugiausiai yra Holivudo pramanai. Tikėtis negalima nieko, nes net neturime atskaitos taško, tačiau nuneigti, jog tokia tikimybė intriguoja – neįmanoma.

1. Didžiausias darinys

Nors net dauguma statinių ar gamtos kūrinių žemėje kartais yra nesuvokiamo dydžio, angl. LQG (Large Quasar Group) arba DKG (Didžioji kvazarų grupė) laužo fizikos standartus savo mąstais. Kaip jau minėjome savo straipsnyje apie tai, kiek daugiausiai gali nukeliauti žmogus, vieną šviesmetį jis, dabartiniais greičiais galėtų įveikti per kelis tūkstančius metų, tad vien faktas, jog mūsų galaktika – Paukščių takas yra maždaug 100 tūkst. šviesmečių skersmens, yra įspūdingas. Dar labiau mąstai stulbina kada pagalvojame, jog kažkam įvykus viename galaktikos gale, kitoje galaktikos pusėje informacija ateis tik po 100 tūkstančių metų... Bet, ji yra viena iš mažesnių galaktikų, o palyginus su šios pozicijos laimėtoja - nykštukė.

LQG arba DKG yra 4 milijardų šviesmečių skersmens. Septyniasdešimt keturių kvazarų spiečius yra viena didesnių paslapčių, kurią astrofizikai ir kosmoso ekspertai bando įminti. Tokia didelė struktūra išvis neturėtų egzistuoti...
įvertinimas 4.5 / 5 (17 balsų)
Parašė Povilas Mančinskas 2018 m. kovo 01 d., perskaityta 192 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Panašūs straipsniai

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Liepa 2018    »
PirAntTreKetPenŠešSek
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031 

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Euroecredit paskolos