ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

Rusijos plėtra - kaip ji tapo didžiausia valstybe pasaulyje


Šiuo metu Rusijos teritorija yra net 17 125 200 kvadratinių kilometrų. Tai yra beveik 13 procentų visos Žemės sausumos masės. Negana to, neseniai itin kontraversiškai prisijungtas Krymas tik padidino atotrūkį nuo antrą vietą užimančios Kanados, kuri, pagal savo teritoriją užima beveik dvigubai mažesnį plotą. Tačiau kaip ši valstybė tapo tokia didele, kokie veiksniai lėmė greitą ir milžinišką ekspansiją? Kaip mongolų pavergta Maskvos kunigaikštystė peraugo į vieną galingiausių pasaulio valstybių?

Nuo pradžių iki 1500 metų

Rusijos, kaip ir daugumos didžiųjų jėgų įsitvirtinimo ir dominavimo istorija labai glaudžiai siejasi su tautos įsitikinimu, kad jas slegia užsienio grėsmės. Tiesa, rusai tokią pasaulėžiūrą susiformavo per ilgus metus, kada iš visų pusių buvo puldinėjami, plėšiamos jų žemės ir kitaip menkinamas jų egzistavimas. Viskas prasidėjo nuo Kijevo Rusios, kurios valstybingumas padėjo pamatą dabartinei Rusijai. X-XII-ame amžiuje klestėjusi valstybė nuolat kentėjo Vikingų antplūdžius. Valstybė atsilaikė ir augo, tačiau jai trūko stipraus valdovo, decentralizuotas valdymas po truputėlį sėjo chaosą ir Kijevo Rusia nusilpo. Bene visas jos žemes savo vasalais pavertė mongolai, kaip sako patys rusai, „dangus virš Rusijos užtemo keliems šimtams metų“. Mongolų jungas tesėsi net keletą šimtmečių, kol augančios Maskvos kunigaikštystės vedami rusai nukovė mongolų bei totorių ordas ir taip, rusų tauta, po truputėlį pradėjo grįžti į galios olimpą.

Tiesa, nugalėjus grėsmes iš rytų, jai reikėjo susidoroti ir su vis besiplečiančia LDK, pagrindine varžove vakaruose. Viena Maskva nebūtų pajėgusi to padaryti, todėl vienydama slavus iš aplinkinių žemių ji pritraukė daug didesnį sąjungininkų ratą, kuris leido atremti ne vieną puolimą, o vėliau be sustojimo guldyti ir pačią LDK ant menčių. Abi pusės naudojo pigias ir negarbingas taktikas, tačiau Rusija nuolat pritraukdavo didesnes vietinių gyventojų dalis ir kartais net persiviliodavo savo pusėn slaviškas bajorijos dalis, kurios ir nulemdavo karinę pergalę. Tiesa, į konfliktus tarp kaimynių vėliau įsitraukė ir Lenkija, remdama Lietuvą, o Rusijos galimybės plėstis į daug labiau gundančius Vakarus bent kuriam laikui tapo miglotos. Nepaisant visko, Rusija vakarų fronte išsilaikė pakankamai stipri ir iš LDK atkovojo didelę dalį slaviškų žemių.

XVI amžius – 1795 metai

Rusija suprato, jog kovoti dėl įtakos su geriau ginkluotais varžovais iš vakarų yra labai sunku, galbūt net per sunku. Jiems reikėjo daugiau žmogiškųjų išteklių, kadangi technologiniais laimėjimais varžytis būtų buvę per daug sunku, nuspręsta žengti į rytus ir užkariauti daugiau žemių. Apie rytus Rusija žinojo nedaug. Totoriai, stepių mongolai ir kitos Vidurio Azijos tautos tebuvo prekybiniai partneriai, bet norėjo išlaikyti autonomiją. Rusijos valdovai nusprendė, kad norint plėstis teks aneksuoti žemes. Carinė Rusija, valdoma pirmojo caro Ivano Rūsčiojo, aneksavo net tris chanatus: Kazanės, Astrachanės ir Sibiro. Rytuose esančios žemės buvo labai retai apgyvendintos todėl Rusija tiesiog nukariaudavo didesnį regioninį centrą, papirkdavo ir paspausdavo vietinius vadus, todėl aplinkiniai kaimai visad paklusdavo. Jiems buvo peršama rusų kalba, į naujas teritorijas repatrijuojami etniniai rusai iš kitų regionų, statomos bažnyčios ir dvarai. Tai savotiškas kolonializmas, kurį Anglija ar Prancūzija bei Ispanija darė Afrikoje, P.Amerikoje ar Š.Amerikoje.

Rusija augo kaip ant mielių, todėl LDK ir Lenkija darė visas pastangas, kad būtų išlaikyta taika, nes vos per keliasdešimt metų viskas apsivertė taip, kad net ir Abiejų Tautų Respublika su Rusija nebūtų susidorojusi viena. Po Livonijos karo buvo likę nuoskaudų tarp Rusijos ir ATR, tačiau pastarieji nesiruošė smogti pirmieji, žinodami, kad lygiame lauke rusų kiekybiniai pranašumai – beveik neįveikiami. ATR sulaukė puikios progos XVII a. pradžioje, kuris Rusijoje žinomas kaip „Bėdų laikmetis“ (angl. the time of troubles). Tuo metu prasidėjo didelės kovos dėl Rusijos sosto ir šalis skendėjo suirutėje, kadangi nebeprasitęsė ilgai valdančių Rurikų dinastija. Dmitrijus Apsišaukėlis, kitaip žinomas Lžedmitrijaus vardu skelbėsi esąs tikruoju įpėdiniu, bet jo kilme niekas netikėjo. Padedamas ATR kariuomenės jis įžengė į Maskvą ir ten buvo karūnuotas. Mainais už šią pagalbą pažadėjo ATR atiduoti Smolenską ir aplinkines žemes, deja, 1606 metais, praėjus vos metams po karūnavimo, buvo pagautas vietinių bojarinų armijos ir nužudytas. Kartu žlugo ir ATR planai atgauti svarbų strateginį ir prekybinį tašką. Panašiu metu vykęs badas išguldė apie du milijonus rusų, o 1612 metais Jono Karolio Chodkevičiaus vedami ATR kariai užima Maskvą. Tautinių herojų pažadinti rusų savanoriai išvaro atėjūnus, tačiau netenka Smolensko, o į valdžią ateina žymieji Romanovai.

Pastarieji iš pagrindų ima keisti Rusiją, iš užsienio politikos dingsta visos lankstumo apraiškos. Išauga espionažo jėgos, pradedama kištis į ATR politiką iš vidaus, Rusija nebeišlaiko sąjunginių ryšių su nė viena valstybe iš vakarų, visos draugiškos valstybės yra arba vasalai, arba aneksuotos žemės. Tačiau ekspansija į Rytus nesustoja, o Petras I-ojo valdymo metu Rusija, savo karine galia, ima lenkti tiek Švediją, tiek Turkiją, kuri jau 200 metus stabdo ekspansiją į pietus, tiek ATR. Rusijai nebelieka stabdžių ir ji po truputį sudoroja visus savo varžovus. Tiesa, rytuose užimtos žemės tuo metu kelia daugiau vargo, negu duoda naudos. Tačiau tai išlieka tautos pradu. Tai, jog Rusijos „protu nesuvoksi ir matais neišmatuosi“ rodo, kad tautos mentalitetas ir pasaulėžiūra skatina didžiuotis ekspansija. Miestų Sibire ir net naujos sostinės Petrogrado statybos kainuoja labai daug, bet Rusija toliau veržiasi į globalių superjėgų elitą.

1795 galutinai susidorojama su ATR. Po ilgo valstybės nustekenimo ir spaudimo ji yra pasidalijama tarp Austrijos, Prūsijos ir Rusijos, pastarajai tenka didžiausia dalis su Vilniumi, Minsku ir Varšuva. Tuo metu Rusija tampa didžiausia valstybe visame pasaulyje ir ginčytinai, didžiausia visų laikų valstybe.

1795 – 1918 metai – didelės ambicijos ir senos santvarkos žlugimas

Šis laikotarpis geriausiai apsibrėžia sąvokomis – stagnacija bei neišvengiami pasikeitimai. Plėstis nebebuvo kur. Britai, prancūzai, prūsai ir austrai buvo lygiaverčiai varžovai, kurie susivienyję Rusijai būtų buvęs per kietas riešutas. To meto istorija apipinta intrigomis ir slaptomis sąjungomis, o Rusija buvo visų veiksmų epicentre.

Deja, didžiausia valstybė 1812 metais smarkiai pajunta, kad svarbu ne ūgis ir dydis, o smūgis ir jo efektyvumas. Napoleonas su daug modernesne kariuomene, tiesiog šluote šluoja visas Rusijos provincijas, kol galų gale užima Maskvą ir tik didžiulių aukų ir mirčių kaina bei maksimalaus mūšio vilkinimo dėka Rusija atremia Napoleoną ir jo jėgą. Naujų žemių užimti nelabai pavyksta, nes tenka dorotis su sukilimais Lietuvoje ir Lenkijoje, o kituose regionuose juos supo per daug galingos jėgos, kad būtų galima galvoti apie plėtrą. Rusija bandė pasimatuoti jėgas su Europa ir Turkija Krymo kare, tačiau pralaimėjo ir prarado didelę įtaką tame regione. 1905 metais apgailėtinai parengta Rusijos kariuomenė pralaimi Japonijai, valstybėje klesti nestabilumo ir neužtikrintumo nuotaikos, o po Pirmojo pasaulinio karo į valdžią ateina bolševikai.

Bene įdomiausias Rusijos ekspansijos rezultatas – Rusijos Amerika. Kad ir kaip keistai dabar skambėtų toks pavadinimas, šiuo vardu 1784-1867 metais buvo vadinta Aliaska, kuri priklausė Rusijai. Deja, ji neatrodė naudinga, jos valdymas buvo be galo komplikuotas, todėl ją nuspręsta parduoti Jungtinėms Valstijoms už 7.2 milijono dolerių. Dabartiniais pinigais tai būtų 126 milijonai dolerių, arba tiek, kiek Madrido Real futbolo klubas sumokėjo už velso futbolininką G.Bale'ą. Aliaskos pardavimas žymi moderniosios Rusijos ribų nusistovėjimą rytuose, bet tai – toli gražu ne visa istorija.

1918-1990 metų kontraversija

Bolševikai, kamuojami vargų, įsitvirtina Rusijoje ir ima kurti Sovietų Sąjungą – daugiataučiu pagrindu ir komunizmo principais paremtą valstybę. Per 22 metus ji prisijungia ir bene visas po Pirmojo pasaulinio karo „pabėgusias“ valstybes – Baltijos, Kaukazo bei Centrinės Azijos šalis. Tikrai aišku, kad Rusija norėjo daugiau negu galėjo apžioti, todėl visas XXa. vidurys ir pabaiga yra paženklinti Šaltojo karo parašu.

Po 1945 metų vykdyti tolesnę ekspansiją nebuvo galima pagal „nerašytas taisykles“. JAV ir SSRS sukūrė lygiavertę pusiausvyrą pasaulyje. 1979 metais SSRS kėsinosi šią pusiausvyrą sulaužyti kišdamasi į Afganistano neramumus ir pradėjusi ten karą, bet JAV stipriai rėmė sukilėlius Afganistane, taip prailgindama karą ir nustekendama SSRS. 1990 metais pastaroji ėmė byrėti ir vietoje jos išaugo daug modernių, demokratiškų valstybių, tarp kurių atsirado ir šiandieninė Rusijos Federacija.

1990 - dabar, kokia bus Rusijos ateitis?

Modernioji Rusija susidūrė su savomis problemomis. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje buvo čečėnų sukilimai ir net karas, 1999m. smogė ekonominė krizė, o užsienio jėgos visiškai nesiskaitė su Rusija. Prezidentas B.Jeltsinas kentėjo nuo alkoholizmo ir šalį varė į neviltį, bet viskas pasikeitė, kai į valdžią atėjo ir prezidento postą užėmė buvęs KGB pareigūnas V.Putinas. Jo užsienio politika labai primena Romanovų dinastiją, kada santykiai su užsieniu buvo paremti tik nacionalinėmis naudomis, nuolat kišamasi į šalia esančių valstybių politiką ir vykdomas stiprus nacionalinio prado aukštinimas.

Buvusios SSRS narės arba visiškai nuo Rusijos nusisuko (kaip Baltijos šalys) arba prie jos glaudžiasi (Kazachstanas, Baltarusija ir kitos). Teritorinė ekspansija atrodė kaip nebeįmanomas reiškinys modernioje Europoje, tačiau 2014 metais Rusija sugebėjo prisijungti Krymą taip pasėdama baimę ir net neapykantą sau tarp Europos ir viso pasaulio šalių. Nors regionas ilgus metus ir priklausė Rusijai, toks elgesys ilgam įšaldė pastarosios galimybę turėti draugiškus santykius su vakarų pasauliu.

Ilgamečiai Rusijos puldinėjimai iš išorės ir jų pačių karinės pergalės bei didžiulė valstybė – rusiškos tautinės savimonės kalviai. Blogi santykiai su vakarais yra ilgo ir komplikuoto diplomatinio bendravimo su Europa padarinys. Rusija visada norėjo būti tokia kaip Vakarų Europa, civilizuota, klestinti ir turtinga, tačiau nuolat turėjo juos vytis, o pagalbos niekada ir nesulaukė. Visiems norėtųsi, kad galėtume sugyventi taikiai ir, kad didžiausia valstybė pasaulyje būtų drauginga bei sukalbama, tačiau realiai sunku to tikėtis.
įvertinimas 4.5 / 5 (17 balsų)
Parašė Povilas Mančinskas 2018 m. balandžio 01 d., perskaityta 331 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Spalis 2018    »
PirAntTreKetPenŠešSek
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031 

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Euroecredit paskolos