ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymas

Po Vytenio mirties Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą užėmė jo brolis didysis kunigaikštis Gediminas (1316 – 1341). Jo valdoma Lietuva į politinę areną išėjo kaip galinga valstybė, su kuria gretimų valstybių valdovai turėjo skaitytis. Yra žinoma, kad valdant Gediminui valstybės sostinė buvo Vilnius. Vilnius pirmą kartą paminėtas rašytiniuose šaltiniuose 1323 m. Vilnius išaugo Neries ir Vilnelės upių sankirtoje. Ant šalia tos sankirtos esančio kalno stovėjo Gedimino pilis, kurioje jis gyveno ir iš jos valdė didelę valstybę - Lietuvą.

Gediminas buvo didis valdovas. Gedimino valdžios stiprėjimą ir jos plitimą liudijo jo titulai. Jis pats iš pradžių save vadino lietuvių karaliumi, vėliau lietuvių ir daugelio rusų karaliumi, galiausiai lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos valdovu ir kunigaikščiu. Jis galėjo atimti iš Lietuvos kunigaikščio ar bajoro žemę, teisti ir bausti ne tik jį, bet ir jo artimus. Galėjo apdovanoti žeme svetimšalius. Gediminui valdant susiklostė nerašytas įstatymas, kad didžiojo kunigaikščio sostą paveldi tas jo palikuonis, kuriam atitenka sostinė. Tai turėjo didelę reiškmę Gediminaičių dinastijos susidarymui ir valdžios patvarumui.

Nors Gedimino valdžia buvo stipri, tačiau svarbiausius reikalus jis sprendė ne vienas. Spėjama, kad turėjo jis apie 20 patarėjų, kurie vokiškame laiške vadinami „boyarlen“. Tai galėjo būti feodalų viršūnės. Jam valdant Lietuvoje galutinai susiformavo feodaliniai luomai ir valdžios institucijos. Kunigaikščiais buvo laikomi tik jo sūnūs ir Rusios žemių kunigaikščiai. Pats save lotyniškuose raštuose jis vadino „rex, princeps et dux“. Vietiniai feodalai, valdantys kaimus ir nedidelius valsčius, buvo vadinami kilmingaisiais bajorais. Tokių valdų neturintys keletos kaimų savininkai – tiesiog bajorais. Pamažu klostėsi ir kitos valdymo institucijos. Kunigaikščio dvare atsirado antspaudo saugotojas, kuris tvirtino antspaudu kunigaikščio įsakymus, nuosprendžius ar laiškus. Taip pat dvare gyveno svetimtaučiai, dažniausiai ėję vertėjų pareigas.

Valdant Gediminui valstybės pajamas sudarė duoklės iš valstiečių, pabaudos už nusikaltimus ir karo grobis. Duoklės buvo renkamos ne tik sidabriniais pinigais, bet ir žemės ūkio gaminiais. Surinkti pinigai visų pirma buvo skiriami nuolatinei kariuomenei (kariaunai) išlaikyti. Be nuolatinės kariuomenės savo ištekliais į karo žygius jojo bajorai ir paprasti valstiečiai. Kariauna ir bajorai buvo ginkluoti kalavijais, turėjo šarvus ir šalmus. Paprastieji raiteliai buvo apsiginklavę ietimis ir koviniais kirviais, gindavosi skydais. Kariuomenę taip pat papildė lankininkai. Paprastieji valstiečiai, kartu ėję į karo žygį, buvo apsiginklavę pagal savo išgales. Sausumos kariuomenę papildė ir jūrų laivynas. Šaltiniuose minimas atvejis, kaip 1313 m. kryžiuočiai Nemunu iš Ragainės atplaukė į Veliuoną. Lietuviai, vadovaujami Surmino, šį laivą apsupo su savo šimtu laivų, užpuolė kryžiuočius, juos nugalėjo, o laivą sudegino.



Gediminas buvo talentingas diplomatas, kariavo ne tik kalaviju, bet ir plunksna. Per visą savo valdymo laikotarpį parašė daug laiškų, valstybės raštų ir propagandinės literatūros. Gediminas rašė laiškus popiežiui, Hanzos miestams, kryžiuočiams, Livonijos ordinui, Rygos miestui, vyskupams ir vienuoliams. Į popiežių jis kreipdavosi siekdamas parodyti Lietuvą kaip krikščionybei tolerantišką valstybę. Prašydavo į Lietuvą atsiųsti kunigų, vienuolių skelisti krikščionybę ir krikštyti. Kituose laiškuose vienuoliams ir kunigams pats juos kviesdavo atvykti į Lietuvą. Pastatė krikščioniškų bažnyčių. Gediminas pats kelis kartus bandė priimti krikštą, tačiau nesėkmingai. Tam vis trukdė tai kryžiuočiai, tai Lietuvių bajorai. Gediminas savo laiškuose Hanzos miestams kvietė atvykti į Lietuvą ir sostinę Vilnių pirklius, amatininkus paprastus žmones. Žadėjo jiems neprastesnes gyvenimo sąlygas nei kad yra Vakarų Europoje. Kadangi popiežius krikščionims buvo uždraudęs prekybą su pagonimis, Gediminas visaip bandė pralaužti blokadą. Savo diplomatinių sugebėjimų dėka 1323 metais su Livonijos ordinu buvo sudaręs taikos sutartį. Sutartimi buvo skelbiama taika, nustatoma siena tarp valstybių, garantuojama, kad sausumos ir vandens keliai yra laisvi ir atviri bet kuriam tų valstybių žmogui. Tačiau netrukus metams kryžiuočiai Livonijos ordiną prigrasė atsisakyti šios sutarties Lietuvą visaip apjuodindami. Nors tarpvalstybinė padėtis ir buvo sunki, Hanzos prikliai ir amatininkai, tikėdami Gedimino pažadais, labai norėjo suartėti su Lietuvos Didžiaja Kunigaikštyste, prekiauti joje ir laimingai gyventi. Todėl Gediminas didelių pastangų dėka su Livonijos ordinu vėl sudarė taikos sutartį siekdamas atverti prekybos kelius į Lietuvą, tačiau ši sutartis dėl Kryžiuočių ordino puldinėjimų neįsigaliojo. Tuomet Gediminas ieškodamas sąjungininkų prieš Ordiną sudarė gynimosi sutartį su Lenkija. Sutarčiai sutvirtinti pagal to meto papročius Gediminas savo dukterį Aldoną išleido už Lenkijos karaliaus sūnaus Kazimiero. Nors šioji sutartis praktinės reikšmės turėjo mažai, tačiau ji parodo Gedimino kaip didžio politiko nepalaužiamumą ir siekį bet kokiais keliais nutiesti tiltą į Vakarų pasaulį.
įvertinimas 4.5 / 5
Parašė Fabula Saulė 2017 m. gruodžio 18 d., perskaityta 36 443 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Panašūs straipsniai

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Kovas 2024    »
PirAntTreKetPenŠešSek
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Finbee paskolos