ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

Žalgirio mūšis – kryžiuočių nugalėjimas

Žalgirio mūšis – tai du šimtus metų trukusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovos su Vokiečių kryžiuočių ordinu iškili pabaiga. Šį mūšį laimėjo LDK kryžiuočius galutinai sutriuškindama. Daugiau kovų tarp šių dviejų nesutaikomų varžovų nebebus. LDK po šio mūšio bus laikoma viena galingiausių valstybių Europoje, o Vokiečių ordinas kaip politinė ir karinė jėga nustos egzistavęs. Taigi, kaip viskas buvo.

XV amžiaus pradžioj Vokiečių ordinas buvo tiek įsigalėjęs, kad jo rankose buvo kone visa Žemaitija, o Nemuno pakrantės nustatytos jo pilimis. Taip pat jisai kariavo su Lenkijos karalyste, turėjo karinių planų dėl naujų žemių grobimo toliau į Rytus nuo Lietuvos. Tačiau, kaip kad Ordinas buvo įsigalėjęs Žemaitijoje, taip LDK buvo įsigalėjusi slavų apgyvendintose kunigaikštystėse. Kaip kad Ordinui keliavo nenutrūkstama karinė ir finansine parama iš Vokietijos imperatoriaus ir popiežiaus, taip ir į Lietuvą keliavo surenkami mokesčiai ir karinė jėga iš Polocko, Vitebsko, Smolensko, Černigovo žemių, Kijevo Rusios, Volynės, Podolės. Apibendrinant būtų galima pasakyti, kad Ordinas buvo stiprus, bet ne tiek stiprus, kad išlaikytų savo rankose nepaklusnius žemaičius ir asimiliuotų juos. O LDK stipri, bet ne tiek stipri, kad visiem laikams suduotų lemiamą smūgį Ordinui ir sunaikintų šį nuolat iš karinės imperatoriaus paramos atgyjantį priešą.

1409 metais pagaliau sukyla žemaičiai ir Vytautas, daugelio amžininkų tituluojamas kaip galingiausias to meto Europos valdovas, nedvejodamas sukilėlius paremia. Kadangi tuo metu Ordinas kariauja ir su Lenkijos karalyste, rimčiau pasipriešinti Vytauto remiamai Žemaitijai nepajėgia. Žemaitija grąžinama Lietuvai. Nenorėdamas paleisti iš rankų Žemaitijos, tais pačiais metais spalį Ordino magistras suskubo ruoštis karui su LDK sudarydamas paliaubas su Lenkija. Lenkijoje tuo metu plito judėjimas dėl Pamario ir kitų lenkų apgyvendintų žemių susigrąžinimo iš Ordino. Taigi, visos trys pusės pradėjo telkti karines jėgas. Kadangi Vytauto ir Jogailos, Lenkijos karaliaus, priešas buvo bendras, jiedu sutarė sutelkti jungtines karines pajėgas Lenkijoje prie Vyslos. Tiek Jogaila, tiek Vytautas atvedė po 12 000 raitelių, neskaitant pėsčiųjų karių ir gurguolės palydovų. Abi kariuomenės į susitikimo vietą vyko slaptai. Nors Ordinas dalį savo kariuomenės laikė palei Lietuvos sieną ir Pamarį, pastoti kelio ir sutrukdyti Lietuvos ir Lenkijos kariuomenėms susijungti neįstengė.

1410 m. liepos 9 d. jungtinė kariuomenė perkirto Ordino valstybės sieną ir, susidūrusi su pirmaisiais priešų būriais, sustojo. Ordino kariuomenė su talkinusiais jai prancūzų riteriais, anglų ir šveicarų samdiniais turėjo apie 27 000 raitelių. Jai vadovavo didysis magistras Ulrichas fon Jungingenas. Kitos dienos rytą priešininkai užėmė kautynių pozicijas. Ordino kariuomenė kairiuoju sparnu siekė Tanenbergo gyvenvietę. O dešiniojo sparno užnugaryje buvo Žalgiris. Apie vidurdienį prasidėjo lemiamos kautynės, į istoriją įėjusios Žalgirio mūšio vardu. Jų pradžioje jungtinės kariuomenės dešinįjį sparną turėjo užėmusi LDK kariuomenė, kuriai vadovavo Vytautas. Kairįjį sparną užėmusiai Lenkijos kariuomenei vadovavo Zindramas iš Maškovičių. Jungtinės kariuomenės vyriausiuoju vadu buvo Jogaila. Ordino magistras geriausias jėgas – sunkiąją kavaleriją, vadovaujamą Valenrodo – metė prieš lietuvius. Po valandą trukusių kautynių lietuviai ėmė trauktis. Kryžiuočiai, manydami, kad tas sparnas jau sumuštas, puolė lenkus ir ėmė juos spausti. LDK kariuomenė tuo tarpu persigrupavo ir vėl stojo į mūšį. Ordino magistras į kautynes metė rezervą – 12 tūkstančių raitelių – ir kurį laiką pajėgė išsilaikyti. Netrukus ėmė ryškėti jungtinės kariuomenės persvara, kryžiuočiai su savo talkininkais ėmė trauktis, paskui leidosi bėgti. Didysis magistras su savo vadais žuvo, daugelis riterių pateko į nelaisvę. Didelis ginklų ir aprangos grobis pateko į sąjungininkų rankas.

Žalgirio mūšis buvo svarbus to meto Europos politinio gyvenimo įvykis, parodęs didžiulę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinę ir karinę galią. Pagaliau buvo sutriuškinta Vokiečių ordino galybė, atėjo galas beveik du šimtus metų trukusiam krašto plėšimui, alinimui ir naikinimui. Dėka šio mūšio buvo apsaugotos ir Rytinės Europos tautos. Joms nebegrėsė vokiečių feodalų pavergimas. Tačiau kartu šis mūšis lėmė ir tolimesnį Lietuvos politinės ir karinės galios nykimą, kadangi nebeliko akstino Lietuvai būti labai stipriai, nebeliko šalimais gyvenusio didelio priešo, vertusio Mindaugą suvienytį Lietuvą, o Vytautui ją pakelt į aukštumas tarp kitų Europos valstybių.
įvertinimas 4.5 / 5
Parašė Fabula Saulė 2017 m. gruodžio 12 d., perskaityta 8 082 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Panašūs straipsniai

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Kovas 2024    »
PirAntTreKetPenŠešSek
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
25262728293031

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Finbee paskolos