ĮDOMU.LT - įdomiausios naujienos ir geriausi straipsniai

Įdomūs straipsniai apie kosmosą, gyvūnus, šalis ir pasaulį. Neįprasti faktai apie žmones, jų nutikimus ir atradimus.

LDK ir Rusijos karai


Tryliktame amžiuje, susiformavus Lietuvos valstybei, prasidėjo sparti jos ekspansija. Vakaruose buvo įsikūrusios stiprios, organizuotos ir turtingos Europos šalys, su kuriomis varžytis būtų buvę pernelyg sudėtinga, tad LDK ėmė žvelgti į rytus - suirutėje skendinčias slaviškas žemes. Tai buvo galimybė greitai išplėsti savo įtaką, tačiau jiems skersai kelio stojo Maskva, būsimoji Rusija.

Viso ko pradžia (XIIa.-1492m.)


Po Kijevo Rusios žlugimo ~1240m. jos teritorijoje atsirado labai daug silpnų, mažų kunigaikštysčių, kurios neturėjo nei stiprios kariuomenės, nei valdžios. Rytuose viską siaubė mongolai ir totoriai, o vakarų slavai (lenkai, čekai) jau buvo pasirinkę katalikiškosios Europos „glėbį“, tad slaviškos Rusijos ir Rusios žemės laukė savęs vertų užkariautojų. Tryliktojo ir keturioliktojo amžių sandūroje tokia galia rodos išdygo iš niekur. Beveik nenaudodama ginklo, pasitelkdama derybas ir siūlydama geras sąlygas vietiniams bajorams, LDK ėmė savintis visas vakarines Rusios žemes. Be abejo, viskas nesiklojo kaip iš pypkės ir ne visi Rusios žemių valdovai sutiko su LDK sąlygomis, bet ~1320m. Gediminas nugalėjo bene labiausiai besipriešinantį Kijevą ir netiesiogiai ėmė valdyti miestą. Nors šaltiniai ir istorija nėra visiškai aiški, tikrai galime teigti, jog po mūšio prie Mėlynųjų Vandenų 1363m. LDK sumuša Aukso ordos totorius ir paima Kijevą jau visiškai į savo rankas. Tuo tarpu rytuose viską įtemptai stebi nualinta Maskvos kunigaikštystė, kuriai tuo metu yra svarbiau išsilaisvinti iš mongolų gniaužtų. Kartu su kitomis rusiškomis žemėmis Maskva išsilaisvina ir 1380 metais įveikia mongolus. Tiesa, iki to laiko mūsų kunigaikštis Algirdas jau spėjo surengti 3 ekspedicijas į Maskvą. Nors pačios Maskvos jis ir neužėmė, tačiau apiplėšė nemažai aplinkinių kaimų ir nuolat spaudė šią kunigaikštystę, siaubdamas pasienio žemes, nepaisant pasirašytos taikos sutarties.


Didžiausią įtaką konfliktams vis dėlto turėjo noras valdyti slaviškas žemes. Nors Vytauto valdymo metu ir atrodė, jog viskas pakryps taikia linkme, tačiau Vytauto dukrai Sofijai, ištekėjus už Maskvos didžiojo kunigaikščio sūnaus, LDK valstybės galva vis tiek buvo nepatenkintas savo valdomis ir jas ėmė plėsti. Taip buvo sudeginti Maskvos pašonėje esantys Riazanės miestai bei užimtas Smolenskas – buvusi paskutinė saugi buferinė zona tarp LDK ir Maskvos, kuriai tada kilo reali grėsmė prapulti. Vienu metu Vytautas buvo pasiruošęs pulti maskviečius, armijos stojo viena prieš kitą, bet šie dėl ilgalaikės taikos atidavė jam Smolenską. Nepaisant šių vaisingų derybų, įtampa augo.


Pirmieji karai ir LDK nesėkmės (1492-1537m.)


Po Vytauto mirties sustiprėjo Lenkijos įtaka Lietuvai, o kartu ir sumažėjo dėmesys rytinėms LDK sienoms. Maskva laiko veltui nešvaistė - galutinai susidorojo su iš Azijos nuolat atjojančiais mongolais ir ėmė vienyti visus slaviškus stačiatikius po savo vėliava. Iki 1483m. Maskva patrigubino savo teritoriją nuo to laiko, kada Smolenską užėmė LDK, ir jau turėjo daug didesnę populiaciją nei LDK. Tai leido sukaupti didesnę kariuomenę ir pradėti vykdyti agresyvesnę politiką, kerštauti už ankstesnes skriaudas. 1486-1487m. prasidėjo dideli konfliktai pasienyje ir stiprėjanti Maskva ėmė demonstruoti raumenis puldama pasienio kaimus bei kartodama senas, purvinas LDK metodikas. Kadangi sienos žemėlapiuose nebuvo nubrėžtos, LDK ir Lenkija siuntė raštus į Maskvą, prašydama gerbti taiką, tačiau buvo ignoruojamos. Svarbu paminėti, kad didžioji dalis Rytų LDK iš tiesų labiau norėjo būti Rusijos dalimi, kadangi LDK politika tapo prolenkiška ir stačiatikiams slavams vis mažiau pradėjo patikti LDK pasirinkta kryptis. 1492m. nepaskelbęs karo, Ivanas III puola LDK ir degina bei šluoja kaimus. Stačiatikiška bajorija ėmė pereidinėti į Maskvos pusę, nes LDK tiesiog nepajėgė gintis, tesėti duotų pažadų, o didžiulė padaryta žala privertė Aleksandrą Jogailaitį suderėti „amžinąją taiką“. 1494m. LDK atidavė apie 87 000kmžemių. Tad atrodė, kad konfliktai pasibaigė visiems laikams.


Deja, 1500m. tas pats suktas Ivanas III pasinaudojo tuo, kad Lenkija negalės padėti Lietuvai, nes kovoja prieš turkus, ir paruošė puolimą. Sugalvoję pretekstą, jog stačiatikiai LDK yra persekiojami, Ivanas III su savo kariais įžengė į LDK teritoriją. Mūšyje prie Verdošos 1500m. susirėmė kiekiu lygios LDK ir Maskvos armijos. Pastarieji laimėjo, o vėliau sekė dar daugiau LDK nesėkmių, kadangi Lenkija visiškai neskubėjo ir nesirūpino padėti. Šįsyk taika su Maskva kainavo apie 210 000km2  teritorijos arba beveik trečdalį visų turimų žemių. Trečiasis ir ketvirtasis karas vyko 1507-1508m. ir 1512-1522m. , po pirmojo buvo pasirašyta antra „amžinoji taika“, kurią maskvėnai vėl sulaužė 1512m.. Nors ketvirtajame kare ir patyrė pralaimėjimų, Maskvos jėga tiesiog buvo per didelė vienai LDK, o Lenkijos pagalba buvo per menka dėl neaiškių priežasčių. 1537m. įvyko dar vienas konfliktas - jau 5-as per 43 metus, tačiau šįsyk LDK nepralaimėjo ir trumpam sustabdė karus.


Liublino Unija ir Livonijos Karas (1557m.-1582m.)


LDK įgavo priežastį baimintis, kai 1547m., caro Ivano „Rūsčiojo“ valdymo metu, Maskva pakeitė pavadinimą į Rusiją, visų rusiškų žemių gynėją, ir save vadino „Trečiąja Roma“. Pagrindinis siekis buvo visiškai užvaldyti visas slaviškas žemes, kas tikrai baugino LDK. Tačiau iškilo bėda - Rusija neturėjo priėjimo prie Baltijos jūros, tad nusprendė smogti savo taip mėgstamai „aukai“ - LDK. Šįkart Rusija tikrai bandė apžioti daugiau nei gali praryti, nes į karą įsitraukė Lenkija, LDK, Danija, Švedija, Zaporožės kazokai ir Transilvanija. Visa pastarųjų valstybių koalicija buvo prieš carinę Rusiją. Koalicija laimėjo, tačiau ne triuškinančiai. Dėl pergalės galime padėkoti Liublino Unijai, kuri buvo pasirašyta 1569m. ir sujungė LDK bei Lenkiją amžinais saitais. Tada lenkai nuoširdžiai įsitraukė į karą, taip padėdami užbaigti 25 metus trukusį konfliktą bei pristabdyti Rusijos invaziją į Europą.


Po šio karo buvo pasirašyta Jamo Zapolskio taika, caras atsisakė pretenzijų į žemes, dėl kurių kariavo, tačiau nė lopinėlio rusiškos teritorijos neprarado. Taika tesėsi 23 metus, tačiau 1605 m. pirmąjį smūgį sudavė ATR pajėgos, įsiverždamos į Rusiją.

įvertinimas 4.5 / 5 (17 balsų)
Parašė Povilas Mančinskas 2017 m. gruodžio 08 d., perskaityta 616 k.
Visi straipsniai priklauso idomu.lt naujienų svetainei. Be sutikimo kopijuoti draudžiama.

Suradai klaidą ar neveikiančią nuorodą?

Pažymėkite problemos fragmentą pele ir paspauskite Ctrl + Enter.

Atsidariusiame lange aprašyk problemą ir išsiųsk pranešimą administracijai.

Parašyk savo nuomonę

reload, if the code cannot be seen
Paskolų klubas

Kalendorius

«    Spalis 2018    »
PirAntTreKetPenŠešSek
1234567
891011121314
15161718192021
22232425262728
293031 

Kuri tema Jus labiausiai domina?

Euroecredit paskolos