5 genijai, kurie gimė per anksti
Nikolas Tesla (1856-1943)

Serbų inžinierius Nikolas Tesla per savo gyvenimą nuveikė tikrai nemažai. Nors išradimų jis padarė daug, Teslai priskiriamas kintamos elektros srovės generatoriaus išradimas, kuris naudojamas ir šiomis dienomis, bei Teslos ritės sukūrimas, kuri taip pat pasitarnauja ir dabar radiotechnikoje. Tačiau didžiąją savo gyvenimo dalį N.Tesla praleido būdamas T.Edisono šešėlyje. Dirbti Edisono kompanijoje Tesla pradėjo netrukus po emigracijos į JAV, bet greitai nusprendė, jog geriau bus dirbti vienam. Tai buvo kartu ir vienas didžiausių jo pasiekimų, ir klaidų. Pirmoje XXa. pusėje būti išradėju buvo sunku, nes tam reikėjo didelių lėšų ir žmogiškųjų išteklių, o N.Teslai to trūko. Antrąją savo gyvenimo pusę jis paskyrė bevielio elektros srovės perdavimo technologijos kūrimui, kuris būtų pakeitęs elektros srovės tiekimą visiems laikams. Deja, šiai vizijai išsipildyti buvo nelemta, o 1943m. N.Teslai mirus visos žinios buvo palaidotos kartu su juo.
Įdomūs faktai: 1908m. įvykęs Tunguskos sprogimas kartais priskiriamas Teslos bandymams su beviele elektros srove. Didžiausia elektromobilių gamintoja pasaulyje vadinasi Tesla.
Volfgangas Amadėjus Mocartas (1756-1791)
Vadinamas garsiausiu ir bene talentingiausiu visų laiku muzikantu, kompozitoriumi V.A.Mocartas savo kelionę į muzikos pasaulį pradėjo tik 4-erių metų amžiaus. Mažasis Volfgangas stebino visus savo gebėjimais ir būdamas paauglys jau gebėjo užrašyti pirmąsyk girdimo kūrinio natas iš klausos (be klaidų!) Taip jis padarė su viena opera, įrodydamas savo talentą. Deja, griežtas tėvo auklėjimas slopino jaunojo Mocarto kūrybiškumą - jam buvo liepiama groti populiariąją muziką, o šis norėjo kurti savo kompozicijas. Mocartų šeima ėmėesi keliauti po Europą, bet vargiai sudūrė galą su galu. Išsekimas, sunkios sąlygos kelionės metu tik blogino kompozitoriaus sveikatą, tad, būdamas vos 35-erių, Mocartas mirė.
Vincentas Van Gogas (1853-1890)
Šis olandų tapytojas žinomas dėl garsių kūrinių, kurie aukcionuose mušė rekordus kaip brangiausi kada parduoti meno kūriniai. „Saulėgrąžos“ ir „Žvaigždėta naktis“ - vieni iš daugelio tapytojo šedevrų. Jo gyvenimo istorija yra be galo įdomi bei kelia gausybę klausimų. Visą gyvenimą Van Gogas pasižymėjo gan ūmiu būdu ir neprognozuojamu elgesiu. Vienu metu net buvo nustojęs valytis dulkes nuo veido. Nors jo kūryba tuo metu ir nesulaukė tokio didelio dėmesio kaip dabar, tačiau artimiausios aplinkos žmonės jį labai mylėjo. Gyvenimo gale Vincentas Van Gogas gyveno iš brolio pinigų bei galėjo turėti pakankamai neblogas sąlygas kurti, siekti aukštumų mene, tačiau psichologinės problemos pastūmėjo jį atlikti keletą beprotiškų žingsnių. Nusipjovęs dalį ausies, jis šią įdavė prostitutei – „saugojimui“. Nors tikslios V. Van Gogo būklės niekas nustatyti nebegali, jį visą gyvenimą lydėjo psichologinės problemos, kurios ir prisidėjo prie ankstyvos dailininko mirties (mirė būdamas 37-erių). V. Van Gogas po savęs paliko gausybę meno kūrinių, kuriuos graibstyti imta tik po kurio laiko.
Įdomūs faktai: keletą metų Van Gogas buvo pamokslininkas religinėse bendruomenėse. Van Gogo paveikslas „Daktaro Gašė portretas“ 1990 m. buvo parduotas už 82,5 mln. dolerių.
Džordanas Brunas (1548-1600)
Šis renesanso astronomas vienas iš pirmųjų drąsiai paskelbė heliocentrinę teoriją. Tai, jog saulė sukasi aplink žemę, o ne atvirkščiai. Jis taip pat iškėlę hipotezę, kad kitos žvaigždės taip pat turi savo sistemas su planetomis. Priešingai nei G.Galilėjus ar M.Kopernikas, Dž.Brunas savo idėjų neatsisakė net spaudžiamas bažnyčios, tačiau už tai buvo nuteistas ir jam centrinėje Romos aikštėje buvo surengta žiauri egzekucija, o pats Bruno kūnas - sudegintas. Gimęs nors truputį vėliau, Dž.Brunas būtų patekęs į stiprų mokslinio atgimimo laikotarpį, tad tikriausiai jo lemtis nebūtų buvusi tokia fatališka.
Francas Kafka (1883-1924)
Šis žydų kilmės austrų rašytojas didžiąją gyvenimo dalį praleido Austrijoje, kas galbūt ir lėmė tai, jog jo darbai ilgą laiką nebuvo žinomi pasaulyje. Jo kūriniai „Metamorfozė“ ir „Nuosprendis“ puikiai atspindi sunkius jo vidinius išgyvenimus. Per savo gyvenimą Kafka labai gėdijosi savo tikrojo būdo ir košmariškų sapnų bei vizijų, kurios jam suteikdavo įkvėpimą. Tais laikais nebuvo nei psichologų, nei kokybiškos medicinos šiose srityse, tad Kafka suprato, jog atsiskleidimas ne popieriaus lape jam prilipdytų bepročio etiketę. Gyvendamas dviejų asmenų gyvenimą – Kafkos rašytojo ir Kafkos piliečio, jis aplinkiniams atrodė linksmas, išprusęs bei inteligentiškas. Deja, viduje viskas buvo kitaip ir vėlyvaisiais savo gyvenimo metais rašytojas susirgo tuberkulioze, jo sveikata ėmė prastėti ir neįkopęs į 41-uosius savo gyvenimo metus mirė.
