Pavojingiausi kovos menai

Pasaulyje yra gausu įvairių kovinio sporto šakų - vienos iš jų skirtos efektingai kovai prieš oponentą, kai tuo tarpu kitos yra tarsi parodomosios, skirtos plastiškiem judesiam ir kūno ruošybos demonstravimui. Kaip bebūtų, kai kurie kovinį sportą propaguojantys sportininkai nejuokauja - jie žudo savo rankomis ir kovos technika. Nenuostabu, kad pasaulyje ir ne viena sporto šaka galinti išversti iš kojų priešininką kovos ringe.

Eskrima. Sporto šaka juokingu pavadinimu iš tiesų nėra tokia juokinga, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai filipiniečių kovos menas, kurioje žmonės kaunasi tiek plikomis rankomis, tiek ir su peiliais ar lazdomis, todėl yra labai įvairiapusiškas ir nenuspėjamas, plačių galimybių. Dažniausiai kova vyksta tik artimu atstumu, o pagrindinis tikslas - nuginkluoti ir visomis prasmėmis nukenksminti oponentą. Nors pati kova atrodo labai plastiškai ir labiau primena šokį o ne kautynes, neapsigaukite ir nepagalvokite, jog tai tik žaidimas. Kuomet ispanai užkariavo Filipinus, Eskrima kovos menas buvo uždraustas dėl to, jog yra labai pavojingas ir žiaurus.

Sambo. 1920 metais sporto meistrai sukūrė specialią imtynių techniką skirtą raudonosios armijos kariams. Jei tiksliau - specialiosioms

pajėgoms. Tai kovos menas skirtas kovoti rankomis ir kojomis, jo privalėjo mokytis Rusijos policininkai, apsauginiai ir kiti su nusikalstamumu kovojantys asmenys. Sambo esmė - plikomis rankomis nuginkluoti oponentą, o jo ginklą atsukti prieš jį patį. Pats pavadinimas rusų kalboje reiškia “savigyna be ginklų”.

Braziliškas džiudžitsu. Pats kovos menas išaugo iš japoniško dziudo, tačiau jame galima pastebėti gana svarbių pakeitimų. Nors džiudžtsu yra populiarus įvairiuose kovų turnyruose, tai mirtinas kovos menas, galintis padaryti labai rimtos žalos kovojantiems. Visa džiudžitsu esmė yra parversti oponentą ant žemės ir susidoroti su juo būtent ten. Taip pat egzistuoja ir stovimos kovos elementai - visi jie skirti artimam atstumui.

Naudojant įvairius pervertimus ir imtynių elementus gali būti nuginkluojamas oponentas kuris moka tik smūgiuoti rankomis bei kojomis. Džiudžitsu meistru gali tapti bet kas - čia nereikia būti raumenų kalnu ar labai dideliu žmogumi, kadangi šis kovos menas pagrįstas t

eisingu svorių valdymų ir kūno inercija. Tai reiškia, kad net ir žymiai mažesni oponentai gali parklupdyti savo priešininką be didelių problemų.

Muay Thai (Tailando boksas). Pagrindiniai ginklai šiame kovos mene - keliai, alkūnės bei rankos. Stiprių smūgių kombinacijos gali padaryti mirtiną žalą priešininkui. Dauguma mišrių kovos menų kovotojų remiasi būtent Muay Thai kovos meno technika.
Sakoma, kad Muay Thai kovotojo smūgis koja gali prilygti smūgiui iš beisbolo lazdos. Be to, šis kovos menas ypač populiarus ir Lietuvoje - turime ne vieną garsų Muay Thai kovotoją, garsinantį mūsų šalies vardą tarptautinėse arenose.

Krav Maga. Dar viena sporto šaka keistu pavadinimu, apie kurią tikriausiai girdėti neteko. Tiesa, šio kovos meno sporto šaka vadinti tikriausiai negalima - jis yra labai pavojingas, todėl sporto arenose nenaudojamas. Labiausiai Krav Maga paplitusi tarp Izraelio karinių pajėgų - kariai treniruojami kautis ir plikomis rankomis žudyti savo oponentus.
Kaunamasi be jokių ginklų, bet jei priešininkas rankose laiko peilį, lazdą ar kitą šaltąjį ginklą. Be to, čia nesvarbu nei kūno sudėjimas, nei kovotojo lytis - viską lemia atidirbta judesių technika. Pats kovos menas nėra skirtas žiūrovams ar sportinio intereso pateisinimui - jo paskirtis nužudyti arba brutaliai sužaloti savo tiesioginį oponentą.