Įdomiausi faktai apie Staliną

Josifas Stalinas - Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos diktatorius, vadovavęs paradui nuo 1929 iki 1953 metų. Būtent Stalino valdymo metais sąjunga buvo transformuota iš valstiečių visuomenės į industrinę ir karinę super valstybę. Nors tai ir skamba kaip sėkmingas pasiekimas, derėtų pažvelgti į metodus, kuriais buvo įgyvendinami tikslai. Visi Stalino užmojai buvo įgyvendinti į pagalbą pasitelkiant brutalią jėgą ir terorą - milijonai žmonių žuvo, dar daugiau gyvenimų buvo sugriauti.

Nors gimė neturtingoje šeimoje, dar būdamas labai jaunas Stalinas įsitraukė į politinį judėjimą bei nusikalstamą veiklą, ko pasekoje įgijo daug pažinčių, augino savo autoritetą ir galią visuomenėje. Mirus bolševikų lyderiui Leninui (1924 metais), Stalinas stojo į aršią kovą dėl naujojo valstybės lyderio pozicijos. Įgijęs absoliučia valdžią diktatorius kolektyvizavo visą šalies ūkį, o su savo oponentais tiesiogine ta žodžio prasme susidorojo - išsiuntė juos į tremtį arba tiesiog nužudė. Savo valdymo laikotarpiu Stalinas bendradarbiavo su vakarų valstybėmis antrajame pasauliniame kare, o vėliau įsivėlė į ginklavimosi varžybas, dar geriau žinomas kaip šaltasis karas.

Stalinas nebuvo tikroji Josifo pavardė - jis gimė 1878 metų gruodžio 18 dieną Gruzijoje, kaip Visarionovičius Djugašvilis ir tik būdamas 30 metų persivadino į Staliną. Vaikystė buvo iš tiesų sunki, abu tėvai buvo darbininkai, kuriems neužteko pinigų pasirūpinti savimi ir Stalinu, kuris buvo vienintelis jų vaikas. Lyg to būtų maža, Josifo tėvas dar buvo ir alkoholikas, kuris mušė savo sūnų. Paauglystėje Stalinas išvyko mokytis į kunigų seminarija, už tai gavo stipendiją. Būtent seminarijoje jis pradėjo skaityti Karlo Markso komunistų manifestą - visos revoliucinės idėjos jo galvoje užgimė būtent ten. 1899 metais jis buvo pašalintas iš seminarijos, ko pasekoje Stalinas pasitraukė į pogrindį kaip politinis aktyvistas ir dalyvaudavo įvairiuose mitinguose bei demonstracijose. Vėliau sekė prisijungimas prie bolševikų judėjimo, kuriam vadovavo pats Leninas. Stalinas dalyvavo įvairiuose nusikaltimuose, pavyzdžiui bankų plėšimuose, buvo ne kartą sulaikytas, o už pagrobtus pinigus rėmė bolševikų partiją.

Visas Stalino iškilimas siejamas su bolševikų partija. 1912 metais ji buvo paskirtas centrinio bolševikų partijos komiteto nariu, o vos po trijų metų Rusijoje įvyko revoliucija, kurios metu bolševikai paėmė valdžią į savo rankas. 1922 metais įsteigta Tarybų Sąjunga, o Stalinas paskiriamas centrinio komunistų partijos komiteto pirmininku. Dar po dvejų metų mirė Leninas, o Stalinas pasinaudodamas sukaupta patirtimi ir pažintimis užėmė jo vietą, tapdamas absoliučiu Tarybų Sąjungos politiniu lyderiu.

Esate girdėję apie 5 metų planus, kuriuos turėdavo vykdyti kiekvienas kolūkis ir pramonės įmonės? Tai Stalino sumanymas. Tokiu būdu jis siekė sustiprinti sąjungos pramonę ir pakelti ekonomiką. Visą valdžia buvo sutelkta vienose centrinėse rankose, visas turtas iš privačių ūkininkų ir amatininkų kolektyvizuotas ir perduotas į valstybės globą. Akivaizdu, kad daug kam tai nepatiko, tačiau pasipriešinti geležinei Stalino rankai buvo neįmanoma - visi prieštaravę šiam procesui buvo nužudyti arba ištremti į Sibirą. Kaip parodė vėlesnė istorija, tokia drastiški veiksmai neatnešė jokios naudos - žmonės neturėjo motyvacijos dirbti vardan valstybės gerbūvio, jautėsi nuskriausti ir apgauti, vogė iš savo darboviečių ir pastoviai klastodavo 5 metų planų rezultatus. Juokinga ir graudu, tačiau nei vienas iš Stalino penkmečio planų nebuvo įvykdytas.

Buvo siekiama dirbtinai sukurti Stalino kultą - jo garbei statomi paminklai, jo vardu vadinami miestai, cenzūruojama literatūra ir leidžiama propaganda. Kaip bebūtų, laimės ir santarvės, pasitikėjimo šalyje tai nesukūrė. Žmonės gyveno nuolatinėje baimėje ir terore, žinojo, jog yra sekami ir už menkiausią nusižengimą gali būti pasiųsti į Gulagą.

Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Stalinas su Hitleriu pasirašė sutartį, pagal kurią Lietuva ir kitos Baltijos valstybės, taip pat ir dalis Lenkijos bei Rumunijos atiteko Tarybų Sąjungai. Sutartyje taip pat buvo numatyta sąlyga, jog Vokietija nepuls Tarybų Sąjungos, tačiau Hitleris suvarė peilį į nugarą ir pradėjo netikėtą puolimą. Stalinas karui nebuvo pasiruošęs ir be sąjungininkų iš vakarų pagalbos būtų itin greitai ir skaudžiai pralaimėjęs. Karo metu Stalinas dalyvavo įvairiose sąjungininkų lyderių konferencijose ir pasinaudodamas savo autoritetu ir gerais politiniais sugebėjimais sugebėjo išlaikyti draugiškus santykius su vakarų valstybėmis, tuo pačiu neapleisdamas slaptų minčių pasibaigus karui plėsti Sovietų Sąjungą.

Sovietų sąjunga dar daugelį metų alino ne tik Rusiją, bet ir kitas valstybes, tame tarpe ir Lietuvą. Daugumą “nuopelnų” galima priskirti būtent Stalinui, kuris yra atsakingas už maždaug 20 milijonų žmonių mirčių.