Negirdėti, tačiau šokiruojantys faktai apie Šiaurės Korėją

Jei sekate žinias internete, apie Š. Korėją išgirsite kasdien - naujų atominių galvučių testavimas, totalitarinio režimo paradoksai ar tautos lyderio Kim Jong Uno išsišokimai. Gyvenimas tolimoje šalyje dažnam lietuviui ar kitos vakarų šalies piliečiui tiesiog neįsivaizduojamas, o kai kurios taisyklės bei papročiai atrodo nelogiški bei radikalūs. Tačiau ar girdėjote, jog Šiaurės Korėjoje valstybė nustato, kokią šukuoseną nešiosite arba jog toje šalyje dabar toli gražu ne 2017-ieji metai kaip visame pasaulyje, kadangi laiką jie skaičiuoja nuo valstybės vadovo gimimo dienos? Visa tai ir dar daugiau dešimtyje negirdėtų, tačiau šokiruojančių faktų apie Šiaurės Korėją.

Valstybės patvirtintos šukuosenos

Šiaurės Korėjos piliečiai negali kirptis taip, kaip nori. Atsisėdę į kirpėjo kėdę jie renkasi iš 28-ių skirtingų, valstybės patvirtintų šukuosenų. Taip pat egzistuoja ir keletas taisyklės sugriežtinimų, pvz. netekėjusios moterys gali rinktis iš gan plataus šukuosenų spektro, kai tuo tarpu gyvenančios santuokoje turi vos keletą pasirinkimų. Vienišės turi privilegiją auginti ilgesnius plaukus ir netgi truputėlį juos susigarbanoti. Taisyklės vyrams gana aiškios ir šiek tiek primena Sovietų Sąjungą - plaukai privalo būti ne ilgesni nei 5 cm bei netrumpesni nei 2 cm. Vyresni vyrai gauna leidimą auginti iki 7 cm ilgio plaukus, pagal iš anksto nustatytą šukuoseną. Visos taisyklės turi išimčių - vienintelė nepatvirtinta ir ilgesnė nei 7 cm šukuosena priklauso šalies lyderiui, Kim Jong Unui.

Netikėtas apmokestinimas

Nors mūsuose priimtina, jog tokie dalykai kaip mokyklinis suolas ar kėdė yra nemokami - Šiaurės Korėjoje toli gražu taip nėra. Realiai, į mokyklą einančio vaiko tėvai turi sumokėti už viską, t.y. suolą, kėdę, šildymo kurą žiemos metu ar net statybines medžiagas, reikalingas mokyklos remontui. Neretai tėvų įmokas pakeičia pačių mokinių darbas, kuris gali būti ganėtinai sunkus ir alinantis.

Prievarta kurti

Prieš 4 dešimtmečius, tuometinis šalies lyderis tiesiogine ta žodžio prasme pagrobė režisierių ir jo žmoną bei jėga privertė sukurti garsųjį filmą"Pulgasari" (atitikmenį filmui "Godzila") bei dar 4 mažiau žinomus filmus. Režisierius ir žmona buvo įkalinti 4 metus, kol galiausiai ištrūko į laisvę.

3 TV kanalai

Visa Š. Korėjos medija yra valdoma valstybės ir itin griežtai kontroliuojama. Laikraščiuose neišgirsite istorijų apie tai, su kokiais sunkumais susiduria Korėjos liaudis ar faktų, jog didžioji dalis nacijos gyvena visiškame skurde. Televizija, radijas ir laikraščiai pastoviai transliuoja propagandą, giria šalies lyderį bei pačią valstybę. Sumanėte pasiklausyti radijo iš užsienio? Gaila, tačiau ši misija neįmanoma. Visi radijo imtuvai yra patikrinami policijos ir įsitikinama, jog jie negali pagauti radijo bangų iš užsienio.

Butaforinė gyvenvietė

Visai šalia demilitarizuotos Šiaurės Korėjos zonos pasienio yra gyvenvietė pavadinimu Kijong Dong, kas išvertus į lietuvių kalbą reikštų "Taikos gyvenvietė". Deja, bet ši gyvenvietė yra tik butaforija - atsakas į netoliese įsikūrusius spalvingus ir gražius Pietų Korėjos pastatus. Nors valstybė teigia, kad kaimelyje gyvena per 200 šeimų, čia veikia mokyklos ir sveikatos apsaugos organai, visa tai tik blefas. Pasinaudojus teleskopais aiškiai matyti, jog pastatų langai yra be stiklų, o pačiame kaimelyje nėra nė gyvos dvasios nuo pat 1950 metų, kuomet jis ir buvo pastatytas. Tiesa, visoje gyvenvietėje kas vakarą įjungiama šviesa, siekiant sudaryti įspūdį, jog ji apgyvendinta.

Juodoji saldumynų rinka

Maisto produktai yra nuolatinis deficitas - nuo pat 1990 metų, kuomet badas pražudė virš 1 mln. gyventojų, Š. Korėjai apsirūpinti maistu sekasi itin sunkiai. Saldainiai, pica, mėsainiai ir kiti gardūs patiekalai netgi uždrausti. Kaip bebūtų, šalyje yra vienas fabrikas gaminantis nustatytą kiekį sausainių. Jame dirba per 50 tūkst. darbuotojų, algos jiems neretai išmokamos tais pačiais sausainiais. Taip susiformavo juodoji saldumynų rinka - už vieną sausainį gali tekti pakloti apie 10 dolerių, kai tuo tarpu tipinė mėnesinė alga yra apie 100 dolerių. Kartais draugiški Pietų Korėjos gyventojai, solidarizuodamiesi į pagalbą pasitelkia helio balionus ir per sieną siunčia maišelius su įvairiais skanumynais.

"Natūralios trąšos"

Sovietų Sąjungos gyvavimo laikais, SSRS valstybės siųsdavo trąšas į Šiaurės Korėją ir taip padėdavo jų žemės ūkiui. Š. Korėjos dirbamos žemės yra apsuptos kalnų, o dirvožemis gana skurdus, todėl be trąšų pagalbos užauginti padorų derlių yra tikras iššūkis. Sugriuvus sąjungai, baigėsi ir pagalba trąšomis, ko pasekoje Korėja išgyveno jau minėtą badą. Tuo metu pagalbos ranką ištiesė Pietų Korėja, kuri tiekė ryžius ir trąšas, tačiau 2008 metais paūmėjus valstybių santykiams, pagalba nutraukta. Atsiradus poreikiui suktis iš nepavydėtinos padėties, Š. Korėja rado išeitį - tręšti laukus žmonių išmatomis. Tai pasiteisino puikiai, o žemės derlingumas netgi padidėjo, lyginant su laiku kuomet buvo naudojamos sintetinės trąšos.

Skirtingi metai

Daugelyje pasaulio šalių naudojamas Grigaliaus kalendorius Šiaurės Korėjoje yra nepripažįstamas. Vietoje to, metus jie skaičiuoja nuo buvusio lyderio Kim Il-Sung'o gimimo datos. Vietoje 2017-ųjų, Šiaurės Korėja dabar skaičiuoja tik 105-uosius metus, o naujų metų šventę mini balandžio 15d. 

Uždaras elito miestas

Bausmė už atsisakymą liūdėti

2012-aisiais mirė ilgametis šalies lyderis Kim Jung Il'as, o visa tauta puolė į pragmatišką gedulą. Šalis paskelbė oficialų 100 dienų gedulą, kurio metu žmonės turėjo kasdien verkti ir gedėti velionio. Jei patruliuojantiems pareigūnams pasirodydavo, jog pilietis neverkia, neliūdi, šypsosi, apsimetinėja liūdintis ar kritikuoja naująjį šalies vadovą, jo likimas aiškus - 6 mėnesiai sunkių darbų kolonijoje.