Lietuva – didžiausia ir daugiausiai gyventojų turinti „Baltijos sesė“. Nepriklausoma valstybė suvereni jau netrumpą laikotarpį, tačiau įdomybes ir istoriją ši žemė kaupia kelis tūkstantmečius. Nuo tada, kai čia atsikėlė baltų gentys, dabartinė Lietuvos teritorija gali sudominti įvairiomis gamtos išdaigomis, nuoširdžiais žmonėmis bei gražia architektūra ir spalvinga istorija. Tačiau ką gi įdomiausio galima pasakyti apie nedidelę, bet spalvingą Lietuvą?
Esame lygumų ir pievų kraštas
Lietuva, po Danijos ir Maltos yra mažiausiai kalnų bei kalvų turinti valstybė ES ir Europoje. Nors vykstant į Aukštaitijos pusę kraštovaizdis ir prisipildo mažais pakilimais ir nusileidimais, daug kalnų ir aukštumų čia nėra. Todėl turime labai gerą dirvožemį ir puikias žemės panaudojimo galimybes.
Krepšinis tikrai yra labai svarbi tautos identiteto dalis
Nedaug valstybių gali pasididžiuoti turinčios 3 milijonus (arba mažiau) gyventojų ir užimdamos aukščiausias pozicijas FIBA reitinguose jau eilę metų. Krepšinio tradicijos gana gilios Lietuvoje ir Latvijoje, kadangi šios valstybės laimėjo pirmuosius Europos čempionatus, o vėliau mūsų krepšininkai grieždavo pirmaisiais smuikais SSRS (~290 milijonų gyventojų turinčios valstybės) rinktinėje ir veždavo medalius. Tad išaugo tokia nuostata, kad krepšinis mums – daugiau nei žaidimas.
Demokratiška nuo pat pradžių
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkija (vėliau ATR) kartu rinko valdovą, primityviu, tačiau demokratišku kilmingųjų balsavimo metodu. Jis buvo vienintelis toks ir unikalus visame pasaulyje.
Marijos žemė?
1413 m. buvo pakrikštyta Žemaitija ir tik tada LDK tapo krikščioniška valstybe. Tokia ji buvo pati paskutinė Europoje, o faktas, kad dar iki XVII a. intensyviai buvo persekiojami pagoniškų apeigų rengėjai ir dalyviai, verčia susimąstyti ar tikrai toks titulas tinka būtent mums.
Tolerancija turėtų būti mūsų kraujyje
Viduramžiais Vytautas iš Krymo atvežė karaimų bendruomenę į Trakus, vieną svarbiausių LDK miestų. Karaimai – Krymo žydai, turintys unikalius papročius ir kultūrą. Nors natūralu, kad įsilieti jiems buvo sunku, iki II pasaulinio karo visi žydai rado prieglobstį ir ramų gyvenimą būtent mūsų valstybėje, todėl istoriškai atsiliepimai apie šį kraštą yra patys geriausi. Čia taip pat puikiai sugyveno lietuviai, lenkai, vokiečiai, latviai, rusėnai, rusai, totoriai, kazokai ir kiti.
Istoriškai, Lietuva – kultūrų sankryžoje
Lietuvių kultūra niekad neturėjo stipraus palikiminio identiteto. Visų pirma, raštą sukūrėme tik XVI a., tačiau dauguma tautos su juo susipažino tik XIX a. per spaudos draudimą. Lietuviai labai ilgai nesikėlė į miestus ir gyveno sėslų, žemdirbišką gyvenimą, todėl visi didieji Lietuvos miestai, kultūriškai turi ne visiškai „švarias“ šaknis. Vilnius – labai stipriai lenkiškas ir žydiškas, Kauno įsikūrimą paskatino Hanzos pirkliai ir vokiečiai, Klaipėda – iki 1923 m. niekad nebuvo Lietuvos sudėtyje. Tačiau tai leido sukurti nuostabių padavimų, unikalią tautos istoriją bei spalvingą kalbą, kuri neturi analogų visame pasaulyje.
Virtuvė – tarp lenkų ir latvių
Esame tarp Lenkijos ir Latvijos ne tik geografiškai, bet ir maisto prasme. Daug bulvinių patiekalų dalinamės su savo kaimynais iš šiaurės, o virtinukai, kepiniai ir gėrimai pas mus atėjo iš Lenkijos, bet laikui bėgant šiek tiek pakito.
Lietuviai – emigrantai nuo senų senovės
Nors šie faktai yra vieni nesmagiausių, apie juos kalbėti reikia. Per 1991-2017 m. laikotarpį netekome apie 900 tūkst. gyventojų. Tačiau Lietuvai tai – ne nauja problema. Tarpukariu buvo labai daug sezoninių emigrantų, išvykstančių į JAV ar P.Ameriką padirbėti kelerius metus, o po to grįžtančių čia kurti verslą, tačiau daug kas išvykdavo ir ieškoti geresnio gyvenimo, nors dėl didelio gimstamumo čionykščių gyventojų skaičiai ir augo.
Švarus vanduo
Nors daug tyrimų Lietuvoje nėra daroma – mūsų geriamasis vanduo yra vienas švariausių Europoje ir visame pasaulyje. Nuvykę į šiltus kraštus ar valstybes su sausu ir karštu klimatu, galite gauti perspėjimus negerti vandens iš krano. Mūsų šalyje tą daryti galite drąsiai (aišku, jeigu jūsų prieiga prie vandentiekio yra tvarkinga).
Muzika – nėra ir nebuvo kultūros dalis
Deja, muzikai lietuviai skiria bei skyrė per mažą dėmesį ir čia tampa daugiau vartotojais nei kūrėjais. Jokių būdu nereikia mesti šešėlį ant talentingų ir muzikalių atlikėjų bei muzikantų iš Lietuvos, tačiau plačiame pasaulyje būtent to meniškumo mums trūksta. Faktai kalba patys už save - nesame laimėję Eurovizijos, neturime užsienį žavinčių muzikos festivalių, o tautos savimonėje lietuviškamuzika asocijuojasi su sutartinėmis, raudomis, klumpakojais ir suktiniais bei kita, deja, jau atgyvenusia ir nepopuliaria kūryba.
Mums sekasi
Neturime žemės drebėjimų, tornadų, cunamių, ugnikalnių, purvo nuošliaužų, karščio bangų, sniego griūčių ar kitų stichinių negandų, kurios kamuoja likusį pasaulį. Galime džiaugtis, kad istoriškai ir statistiškai dėl tokių dalykų jaudintis nereikia.
Nemažai užsienio garsenybių turi lietuviško kraujo
Holivudo žvaigždė J.Sudeikis, Red Hot Chilli Peppers vokalistas A.Kiedis, atlikėja „Pink“, veiksmo filmų krikštatėvis Č.Bronsonas, NBA čempionas R.Barry, krepšininkas J.Arlauckas, amerikietiško futbolo žvaigždė D.Butkus, tenisininkas V.Gerulaitis, fluxus meno pradininkas J.Mačiūnas, kovos menų čempionė R.Namajunas, aktorius S.Penn‘as, režisierius R.Zemeckis ir kiti.
„Slenkamės“ link jūros
Jeigu išnagrinėtumėte seną mūsų regiono etnografinį žemėlapį, pastebėtumėte, kad dabartinę lietuvių tautą sudarančių genčių apgyvendintos žemės buvo labiau nutolusios nuo jūros nei moderni Lietuvos Respublika. Tikroji Lietuvių, Jotvingių ir kitų genčių buvimo vieta yra dab. Baltarusijos vakarinė dalis ir rytinė Lietuva, tad „vakarėjame“ jau nuo pat tautos gimimo.
Jūra – prestižas
Senovėje LDK turėjo labai mažą prieigą prie jūros, tad jūriniai žvejai buvo egzotika. Būtent todėl tokios istorijos kaip „Jūratė ir Kastytis“, „Eglė žalčių karalienė“ ir kitos turi romantinį atspalvį, lietuviams jūra visad buvo egzotika, o vyras pažabojantis jūrą buvo labai gerbiamas ir vertinamas.