Kodėl šunys nemėgsta kačių?

Šuo veja katę - klasikinis vaizdelis, sutinkamas tiek ir senovinėse pasakose, tiek ir šių laikų filmuose bei animacijose. Tačiau ar kada pagalvojote, kodėl šunys taip nemėgsta kačių? O galbūt šunys taip išreiškia savo simpatiją, tarsi maži berniukai tampantys klasiokėms už plaukų?

9 atvejais iš 10 šuns neapykanta katei yra ne kas daugiau kaip mitas. Šis ikoniškas duetas iš tiesų neturi nieko prieš vienas kitam - daug kačių bei šunų sugyvena tiesiog puikiai, kartu miega, žaidžia, praleidžia visą savo gyvenimą kartu. Kaip bebūtų, šunys iš tiesų vaiko kates ir tai daro gana dažnai - jei išvestumėte savo keturkojį draugą pasivaikščioti ir savo kelyje jis sutiktų katę, didelė tikimybė, jog katė pradėtų bėgti, o šuo vytis iš paskos.

Šunys pagal savo prigimtį yra medžiotojai. Nors kai kurios dabartinės veislės ir yra ganėtinai nutolusios nuo šios prigimtinės funkcijos, visi šunys, daugiau ar mažiau yra linkę medžioti už save mažesnius gyvūnus. Tačiau ar dėl šios priežasties jie gaudo katinus? Tikriausiai ne. Mokslininkai vis dar nesutaria ties šiuo klausimu, bet hipotezė, jog šunys bando medžioti kates, yra atmetama. Atmetama dėl to, jog šunys dažniausiai nesistengia kačių sužeisti, ar juo labiau nugalabyti.

Jei jūsų šuo yra labai agresyvus ir piktas, gali nutikti taip, jog jis stengsis perkasti sučiuptam katinui gerklę, tačiau daugeliu kitų atveju nevyktų nieko panašaus. Ir tai mus priveda prie išvados, jog šunys bėgioja paskui kates iš sportinio intereso - jie žaidžia, jiems smagu. Katės yra gerokai mažesnės, pūkuotos ir dažniausiai bėga nuo šunų. Tai yra pakankamai daug argumentų šunims vytis kates. Tikriausiai žinote, kad daugelis šunų be galo mėgsta žaisti su kamuoliu, ypač kai jis jiems yra metamas - šunys turi daug energijos, todėl jiems patinka ką nors gaudyti ir bėgioti. Katės atstoja kamuoliukus, kurių net nereikia mesti - jos bėga pačios. Dar vienas faktas įrodantys, jog šunys neturi nieko prieš kates - jei katė nebėga, šuo jai nieko nedaro. Arba jei šuniui pavyksta pagauti katę, jis taip pat greičiausiai nepuls jos draskyti - tiesiog sustings ir lauks šio žaidimo atomazgos.
Natūraliai kyla kitas klausimas - kokio velnio tos katės sprunka šalin? Juk būtų galima tiesiog ramiai apsiuostinėti ir civilizuotu būdu pabendrauti su didesniu keturkoju. Deja, taip nutinka labai retai. Tam taip pat yra gana logiškas atsakymas - katės yra vienišės, joms nelabai patinka didelis dėmesys ir nepageidaujami prisilietimai iš aplinkinių. Be to, jos turi kur kas mažiau energijos žaidimams, todėl jų visai nemasina idėja verstis kūliais su šunimis. Šunys dažnai yra kur kas stambesni už kates, todėl žaisdami ir būdami gan plevėsomis, jie gali užgauti kates ir pastatyti jas į nemalonią situaciją. Tai tik dar viena priežastis kodėl katės pasirenka variantą sprukti ir neturėti jokių reikalų su skalikais.

Reziumuojant, galima pasakyti, kad šunų neapykanta katėms yra ne kas daugiau kaip giliai įsišaknijęs mitas. Jei šuo ir katė nuo mažumės auga drauge ir išmoksta gražiai elgtis vienas su kitu, jie greičiausiai bus neatskiriami draugai ir tikrai nebėgs į skirtingas puses, siekdami išvengti kontakto.