Visos pelėdos turi galvos priekyje esančias akis ir tai joms užtikrina regėjimą, kuriuo pasižymi ir žmogus. Kadangi jų akys yra ne tiek sferinės, kiek vamzdelio formos, pelėdos turi itin gerą gylio pojūtį, todėl gali pastebėti net labai toli esantį grobį.
Pietų Amerikos tropinių miškų paukščiai tukanai išsiskiria iš paukščių margumyno savo itin dideliu snapu. Pamačius šį paukštį gali kilti klausimas – kaip jis pakelia tokį didžiulį snapą? Vis dėlto snapo struktūra yra šiek tiek korėta, todėl snapo svoris šio originalaus ir gražaus paukščio nevargina. Tačiau norėdamas gerai pailsėti paukštis snapą vis tik pasideda ant savo nugaros apgręžęs galvą. Beje, šie paukščiai savo vokaliniais sugebėjimais beveik prilygsta papūgoms: jie geba atpažinti savo tėvų ir savo būrio skleidžiamus garsus.
Višta yra artimiausia šiuo metu gyvenanti tiranozauro rekso giminaitė. Tokia išvada pateikta po paleontologės Meri Šveicer (Mary Schweitzer) vadovaujamų tyrimų, kuriuose tirtas 68 milijonų metų senumo tiranozauro rekso kojos kaulas.
Pats mažiausias paukščio kiaušinis, tesiekiantis vos pupos dydį, priklauso kolibriui. Didžiausius kiaušinius deda stručiai. Neveltui šių kiaušinių lukštus žmonės senovėje naudodavo vietoje indų.
Nėra garso, kuriam nebūtų būdingas aidas, jei tik erdvėje ar patalpoje yra palankios tam sąlygos. Vis dėlto egzistuoja populiarus teiginys, jog ančių klyksmas neaidi. Deja, greičiausiai tai tik mitas, nes ančių kryksmas aidi, tačiau ne taip žymiai kaip kitų paukščių balsai.
Stručio smegenys yra mažesnės už jo akį. Galbūt dėl to jis nėra protingiausiųjų paukščių sąraše ir bėgdamas nuo priešų kartais ima bėgti ratais, o tai tikrai nėra pats racionaliausias gelbėjimosi nuo pavojaus būdas.
Paprastasis kamaninis kolibris, kuris yra pats mažiausias paukštis pasaulyje, sveria vos du gramus. Tačiau savo mažą dydį jis atperka savo vikrumu: moka itin tiksliai ir žaviai skraidyti ir daro tai net atbulomis.
Bene didžiausias skraidantis paukštis – keliaujantysis albatrosas. Savo išskleistais sparnais albatrosas galėtų per visą ūgį uždengti suaugusį žmogų. Įdomu tai, jog palikę savo gimtąjį lizdą šie paukščiai bent septynerius metus praleidžia vien virš jūros ir tik tuomet sugrįžta į sausumą.
Paukščiai yra pakankamai išradingi. Pavyzdžiui, paukštis siuvėjas iš didelių lapų su augalų skiautais susisiuva sau savotišką maišelį, kurį naudoja vėlesniam lizdo statymui. Šiais paukščiais tikriausiai žavėjosi rašytojas Radjardas Kiplingas, nes įamžino juos savo 1894-ais parašytoje „Džiunglių knygoje“.
Ar žinote, koks paukštis laikomas jūros klounu? Tai kirviasnapis. Klounu jis vadinamas ne dėl to, jog būtų itin juokingas, o dėl spalvingo, grimuotą klouno veidą primenančio snapo. Šie paukščiai yra ne tik egzotiškos išvaizdos, bet turi ir įdomius įpročius. Pavyzdžiui, jie gyvena ne lizduose, o giliuose urvuose.
Jei tik mokėtų kalbėti, čiurlys tikrai nesiskųstu miego trūkumu. Šis paukštis moka nusnūsti net skrisdamas. Nieko keisto, nes ant žemės paukštis apskritai neleidžia laiko. Beje, šis gražus į kregždę panašus paukštelis tris mėnesius praleidžia Lietuvoje.
Lietuvos archeologai žinias apie LDK didikų gyvenimą ir tuo laikotarpiu augintus paukščius „iškasė“ iš Žemutinės pilies atmatų duobės, kurioje suvalgytų paukščių kaulai buvo puikiai užsikonservavę.
Žąsis yra pirmasis žmogaus prijaukintas paukštis. Namuose auginama žąsis gali išgyventi net iki 25-erių metų.
Strazdas mėgdžiotojas gali imituoti pačius įvairiausius garsus. Jis gali pamėgdžioti ne tik kitų paukščių giesmes, bet net tokius garsus kaip girgždančios durys ar katės miaukimas.
Kardinolai, kaip ir dar kelios paukščių rūšys, kartais ant savęs deda gyvas arba negyvas skruzdėles arba leidžia joms ant savęs laipioti. Mokslininkai vis dar neranda aiškaus atsakymo apie tokį keistą paukščių elgesį, bet manoma, jog paukščiai naudojasi skruzdžių rūgštimi, kad atsikratytų utėlių ir kitų parazitų.
Nors žmonių pasaulyje moteris visuomet yra gražiausia ir patraukliausia būtybė, paukščių pasaulyje būtent patinai yra didžiausi puošeivos ir pamaivos. Daugelio rūšių paukščių patinėliai turi spalvingesnes, įdomesnes plunksnas, gieda įmantesnes giesmes, šoka originalesnius šokius nei patelės. Tuo tarpu joms belieka tik išsirinkti patį patraukliausią patiną.
Įspūdingame pelikano snape telpa apie 12-13 litrų vandens. Beje, šie paukščiai gyvena visuose pasaulio žemynuose išskyrus Antarktidą, o jų griaučiai tesudaro vos vieną dešimtąją jų kūno svorio.
Viena čiurlinių paukščių rūšis iš savo seilių, kurios vėliau sukietėja, stato gražius baltus lizdus. Kai kuriose valstybėse šis statinys laikomas dideliu delikatesu, o Kinijoje net verdama čiurlių lizdų sriuba. Nors toks maistas neturi ypatingų maistingųjų savybių ir net jo skonis yra blankus, tai vienas iš brangiausių pasaulyje maisto produktų.
Viena Australijoje ir Tazmanijoje gyvenančių strazdų rūšis maisto ieško labai originaliu būdu. Šis strazdas minta kirmėlėmis, kurios slepiasi senų lapų krūvose. Priėjęs prie lapų krūvos strazdas atsigręžia į ją nugara, pagadina orą ir taip dujomis nupučia lapus, po kurias esančios kirmėlės tampa lengvai matomos.
Paukščiai yra puikiai prisitaikę gyventi gamtoje: prie jūros, paupiuose, džiunglėse ir dykumose. Galime tik džiaugtis, kad toks įdomus ir intriguojantis gamtos stebuklas gyvena greta mūsų ir privalome stengtis sugyventi su jais kiek galima didesnėje taikoje ir harmonijoje.