Didysis barjerinis rifas
Arkties ledynai
Iš pirmo žvilgsnio neįveikiama sniego dykuma Arktyje iš tiesų šiuo metu sparčiai nyksta. Tą pastebi dauguma valstybių, turinčių teritorijas už poliarinio rato, pradeda vis dažniau plukdyti laivus seniau neįmanomais keliauti maršrutais. Nors šioks toks periodiškumas tarp užšalimų ir šiltesnių sezonų vis dar yra, niekam nebėra paslaptis, jog klimato kaita naikina Arkties ledynus. Tačiau ne visiems tai blogas ženklas... Nedaug virš jūros lygio įsikūrusios valstybės bijo kylančių vandenynų, bet tos šalys, kurių teritorijose traukiasi ledynai, gali trinti rankomis, nes atsiveria be proto dideli iškastinio kuro ir įvairių išteklių klodai.
Nyderlandai
Kalbant apie valstybes, kurios bijo ir kenčia nuo klimato kaitos, Nyderlandai yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurioms vandens lygio kilimas gali reikšti pragaištį. Techniškai pažangūs ir finansiškai galingi Nyderlandai sugebėjo pastebėti kylantį vandenį ir pasistatė atitvarus, kurie leido apsaugoti apie 15% šalies teritorijos nuo apsėmimo. Visgi iki 2100 m. vandenynas, tikėtina, pakils tiek, kad Nyderlandai turės ieškoti kitų būdų, kaip apsisaugoti, nes bus paprasčiausiai apsemti. Tad skubėkite aplankyti šią nuostabią šalį, kol dar nebūtina į ją vykti laivu.
Venecija
Laivyba ir valčių transportas neatsiejama Venecijos kasdienybės dalis. Gondolų vairininkai su marškiniais traukia serenadas bei irkluoja valtelę pasroviui upe, o tolumoje didžiulis laivas plukdo gausybę turistų - kasdieniškas vaizdelis Venecijoje. Šio miesto fenomenas žinomas tarp turistų - čia daugiau veiksmo vyksta vandenyje ar palei jį nei sausumoje. Nors iki miesto pakraščio ir galima atvažiuoti automobiliu, visas jo grožis atsiskleidžia tarp siaurų kanalų ir plaukiant upe. Taip pat, kaip ir Nyderlandams, kylantis vandenynas tiesiog apsemtų šį Renesanso "gražuolį" miestą ir pasiglemžtų visą jo kultūrinį palikimą.
Kaspijos jūra
Didžiausias pasaulio ežeras, toks didelis, kad net klasifikuojamas kaip jūra - Kaspijos jūra, išgyvena sunkius laikus. Apie 85% Kaspijos baseino sudaro upė Volga. Ji pakankamai didelė, kad pamaitintų Kaspijos jūrą, tačiau sovietmečiu, vystant žemdirbystę ir medvilnės pramonę, buvo iškasta daugybė kanalų ir nutekėjimų, siekiant drėkinti Pakaukazės laukus ir aplinkinę teritoriją Europinėje Rusijos dalyje. Nuo šių vandens "nusiurbimų" nukentėjo Kaspijos ir Aralo jūros, pastaroji netgi beveik išnyko ir ją išgelbėti jau nebėra vilčių, tačiau Kaspijos jūra tokia didelė, kad imtis veiksmų dar ne per vėlu. Deja, Rusijos, Kazakstano ir kitų jos pakrantėse įsikūrusių valstybių valdžios dėmesio nesulaukia, o jau 28 metrus kritęs jūros lygis signalizuoja netolimą katastrofą.