Saulės sistemos planetos - faktai apie jas

Gyvename trečioje planetoje nuo Saulės. Apie ją šiek tiek žinome, tačiau kaip yra su kitomis penkiomis? Ar Neptūnas kažkuo panašus į Merkurijų? Kuri planeta didžiausia? Kurioje šalčiausia? Daugybė klausimų kyla vienas po kito kai susimąstome apie kosmoso platybėse sklandančias dujų bei uolų milžines. Šis straipsnis Jums padės susipažinti su įdomiausia informacija, kurią galite sužinoti apie planetas kaimynes ir truputėlį toliau Saulės orbitoje lekiančias dujų milžines.

Merkurijus

Atstumas nuo Saulės: 57,9 mln. kmSkersmuo: 4880 kmPo Plutono pašalinimo iš planetų sąrašo, Merkurijus tapo mažiausiu šios šeimos nariu. Arčiausiai saulės skriejantis uolienų kamuolys yra apie 2,5 karto mažesnis už žemę. Para čia trunka 58 Žemės paras, o metai atitinka 88 dienas mūsų planetoje

• Toje planetos pusėje, kuri atsukta į Saulę – paviršiaus temperatūra viršija 450 laipsnių Celsijaus.
• Vis dėl to, kadangi Merkurijuje nėra Atmosferos, karščio niekas nesulaiko, o naktį temperatūra krenta iki -170 laipsnių. Tai yra didžiausias pokytis visoje Saulės sistemoje.
• Nepaisant mažo atstumo iki Saulės, ašigaliuose Merkurijus turi nemažai ledo.
• Merkurijus nuolat traukiasi. Kadangi planetos branduolys yra iš auštančios anglies, kietėdamas traukiasi ir planetos paviršius trupa.
• Pagal savo skridimo greitį – Merkurijus pats sparčiausias iš visų sistemos planetų – 180,000 km/h

Venera

Atstumas nuo Saulės: 108,2 mln. kmSkersmuo: 12 104 kmVenera ilgai intrigavo astronomus. Dėl savo dydžio panašumo į Žemę, ji kartais vadinama planeta „sese“, tačiau paviršiuje nieko panašaus nerasite. Siera, metanas, nuodingos dujos ir alinantis karštis sujungtas su nuolatiniais ugnikalnių išsiveržimais užtikrina tai, jog Venera yra viena atšiauriausių planetų mūsų sistemoje.

• Veneroje metai yra trumpesni už parą. Planeta greičiau apsisuka aplink Saulę nei apie savo ašį – 225 Žemės paros prieš 243. Tai paverčia Venerą pačia lėčiausiai besisukančia planeta Saulės sistemoje.
• Venera ir Uranas – vienintelės planetos besisukančios į priešingą pusę nei Saulė. Tai žinoma kaip retrogradinė orbita.
• Vidutinė paviršiaus temperatūra – 462 laipsniai. Sieros garai ir dujų proveržiai iš ugnikalnių garantuoja neįmanoma sąlygas žmogiškai gyvybei.
• Atmosfera Veneroje sukuria per 90 kartų didesnį spaudimą nei Žemėje.
• Tai planeta, kurią ryškiausiai galite matyti plika akimi iš Žemės.
• Viena kosmoso misija į Venerą pavirto į fiasko, nes kažkas pamiršo nuimti kameros dangtelį.

Žemė

Atstumas nuo Saulės: 149,6 mln. kmSkersmuo: 12 742 kmŽydroji planeta kol kas yra vienintelė, kurioje aptinkame gyvybę. Puikios klimatinės sąlygos, gera apsauga nuo radiacijos ir kitų kosmoso pavojų užtikrina, kad organizmai čia gali klestėti. Manoma, jog Žemei yra per 4,5 milijardo metų, o unikalių dalykų čia tikrai labai daug.

• Žemė yra tankiausia planeta Saulės sistemoje
• Mūsų planeta vienintelė savo pavadinimo nepelnė iš graikų ar romėnų deivių
• Diena Žemėje trunka ne 24 valandas, o 23 valandas ir 56 minutes bei 4 sekundes. Laikas suapvalintas dėl patogumo
• Žemė yra didžiausia vidinė ir uolinė planeta Saulės sistemoje
• Klimatas čia vienas ramiausių – nesiautėja tūkstančio kilometrų per valandą vėjai, nelyja itin šaltais ledais bei nėra gamtos kataklizmų

Marsas

Atstumas nuo Saulės: 228 mln. kmSkersmuo: 6780 kmRaudonoji planeta, taip Marsas dar yra vadinamas – didžiausias traukos objektas žemiečiams visoje Saulės sistemoje. Marsas raudonas dėl to, kad oksiduojasi jo paviršius, kitaip tariant jis rūdija. Marsas aplink savo ašį sukasi labai panašiu greičiu kaip Žemė, para čia truks 24 h ir 37 minutes, tačiau metai trunka beveik 2 Žemės metus.

• Olimpo kalnas Marse – ugnikalnis. Tačiau tai ne bet koks ugnikalnis. Jis ne tik aukščiausias visoje planetoje, bet ir Saulės sistemoje. Mūsų milžiną Everestą lenkia beveik 13 km, o 21 kilometrų aukščiui įspūdžio prideda 600 kilometrų kalno diametras.
• Traukos jėga čia maždaug 3 kartus silpnesnė nei Žemėje.
• Žodis Kairas – arabų kalboje reiškia „Marsas“. Tad Egipto sostinė Kairas, iš tiesų pavadinimą perėmė iš planetos. Tokį pavadinimą miestas gavo dėl to, jog įkūrimo dieną Marsas kilo danguje.
• Jau dabar kuriami planai statyti milijoninį miestą raudonojoje planetoje

Jupiteris

Atstumas nuo Saulės: 778,5 mln. kmSkersmuo: 139 822 kmUž asteroidų žiedo skiriančio Marsą ir Jupiterį, pasiekiame pirmąją išorinę planetą, o tuo pačiu ir didžiausią Saulės sistemoje. Dujinė milžinė tikriausiai yra nesusiformavusi žvaigždė. Daug kas nežino, jog ir Jupiteris, kaip ir Saturnas, turi savo žiedą, tačiau jis labai smulkus.

• Dujinėje planetoje – skirtingai nei uolinėje, patekę į atmosferą niekad nepasiektumėte paviršiaus. Visad artėtumėte prie branduolio kol virš galvos esantis dujų slėgis Jus pribaigtų.
• Jupiteryje metai trunka 12 žemės metų, o para – vos 9 valandas ir 56 minutes.
• Vienas iš ryškiausių planetos bruožų – Didžioji raudonoji dėmė. Iš tiesų ta dėmė yra didžiulė audra, egzistuojanti jau virš 350 metų ir esanti 1,3 karto platesnė už žemę. Viduje siautėja tikrų tikriausi uraganai viršijantys 600 km/h greitį.
• Jupiterio palydovas Ganimedas – didesnis už planetą Merkurijų
• Tai greičiausiai besisukanti planeta, todėl čia nėra sezoniškumų
• Jupiteris žvaigžde visiškai netapo, nes yra per mažas. Jei būtų bent 80 kartų didesnis, planeta šis dujų milžinas nesivadintų

Saturnas

Atstumas nuo Saulės: 1,43 mlrd. kmSkersmuo: 116,464 kmPo Žemės ir Marso – Saturnas turi tikriausiai pačią įsimintiniausią išvaizdą iš visų planetų. Dėl savo ryškių žiedų ši, 6-oji Saulės sistemos planeta yra labai intriguojanti. Ledo ir kosminių kūnų pilni žiedai bei daugybė palydovų, kuriuose gali būti gyvybei tinkamos sąlygos paverčia Saturną neištirtąja mūsų sistemos intrigante.

• Atstumas nuo Saturno iki artimiausios jam planetos Jupiterio yra beveik toks pat kaip nuo Saulės iki Jupiterio
• Para čia trunka 10 valandų ir 42 minutes, o metai – 29 Žemės metus.
• Jeigu rastume pakankamai didelį vandens telkinį, Saturnas galėtų jame plūduriuoti dėl mažo tankio.
• Vidutinė temperatūra Saturne yra – 180 laipsnių Celsijaus
• Saturno mėnulyje/palydove Titane, vieninteliame apart Žemės, galima aptikti paviršiuje esančio ar buvusio vandens pėdsakus
• Saturną įmanoma pamatyti plika akimi
• Saturnas – plokščiausia planeta
• Išoriniuose atmosferos sluoksniuose Saturną dengia dujinio pavidalo vandenilis. Tačiau besileisdami gilyn susidurtumėte su suslėgto ir kieto vandenilio pavidalu. Saturne sklandantys debesys yra iš amoniako ledo arba vandens ledo.

Uranas

Atstumas nuo Saulės: 2,87 mlrd. kmSkersmuo: 50,724 kmUraną 1781 metais atrado astronomas Vilijamas Heršelis. Apie savo ašį šis unikalus dujų milžinas apsisuka per 17 valandų (būtent tiek trunka para Urane), o aplink Saulę per 84 metus. Uranas kartu su Venera yra vienintelės Saulės sistemos planetos turinčios retrogradines orbitas – sukasi į priešingą pusę.

• Vidutinė temperatūra Urane yra – 216 laipsnių Celsijaus. Šis faktas paverčia Uraną bene pačia šalčiausia planeta Saulės sistemoje, o maksimalus šaltis siekia net 224 laipsnius žemiau 0. Toks rezultatas yra pats žemiausias tarp 8-ių planetų/ Keista, nes toliau esančiame Neptūne būna šiek tiek šilčiau, tačiau jis yra daug  toliau nuo mūsų žvaigždės.
• Saulės šviesa Uraną pasieka po daugiau nei 2 su puse valandos (Žemę, per 8 minutes)
• Uranas yra pasviręs į šoną. Taip tikriausiai yra dėl to, kad į jį per milijonus ir milijardus metų trenkėsi daug kosminių kūnų
• Pro Uraną praskrido tik vienas žmonių siųstas erdvėlaivis – Voyager 2, pro septintąją planetą pralėkęs 81 500 km atstumu
• Uranas turi dvi eiles žiedų

Neptūnas

Atstumas nuo Saulės: 4,5 mlrd. km

Skersmuo: 49,224 kmNeptūnas pavadinimą pagal jūrų dievą gavo dėl savo mėlynos spalvos. Tai itin sunkiai tyrinėjama ir labai įdomi planeta. Skrisdama labai toli nuo Saulės, Neptūnas yra tolimiausia ir paskutinė mūsų sistemos planeta, todėl apie ją žinoma tikrai nedaug. Čia vyrauja nepakeliamas šaltis ir galingi vėjai. Aplink mūsų žvaigždę planeta apskrenda per 165-erius metus, o para trunka 16 valandų ir 6 minutes.

• Neptūnas turi 14 palydovų, iš kurių didžiausias yra Tritonas
• Jis skrenda taip toli nuo Saulės, kad net ir Plutonui priklausant Saulės sistemai kartais tapdavo tolimiausia planeta. Plutonas priartėdavo arčiau Saulės, o Neptūnas likdavo užnugaryje
• Neptūno klimatas – tikrai kietas riešutėlis. Vėjai čia siekia 600 metrų per sekundę greitį, o didelės audros gali tęstis ištisus metus
• Neptūnas taip pat turi labai smulkius žiedus
• Jeigu kažkokią informaciją radijo signalu perduotumėte iš Žemės į Neptūną, tenykščiai gavikliai informaciją gautų tik po 4 valandų.