Veiksmai, galėję nulemti nacių pergalę Antrajame pasauliniame kare

Prasidėjus antrajam pasauliniam karui, nacistinė Vokietija nustebino kariniu pranašumu prieš kitas valstybes. Naciai karui ruošėsi daug metų, o sąjungininkai nė neįtarė, kad Vokietija ryšis veiksmams, kurie išprovokuos antrąjį pasaulinį karą. Adolfas Hitleris nebūtų pradėjęs karinės kampanijos, jeigu būtų žinojęs, jog ji pasmerkta žlugti. Prasidėjus karui Hitleris padarė klaidas, kurios kainavo jo pralaimėjimą antrajame pasauliniame kare. Naciai galėjo laimėti karą, jeigu būtų priėmę šiuos sprendimus.

Vokietija užpuola Didžiąją Britaniją vietoje Sovietų Sąjungos

Vokietijos invazija į Sovietų sąjungą 1941m. buvo Hitlerio karinės kampanijos pražūtis. Hitleris išsiuntė 4,5 mln. karių į šalį, su kuria pasirašė nepuolimo sutartį (Molotovo – Ribentropo paktą). Tai buvo lemtinga klaida, nes Vokietijos didžiausias priešas Didžioji Britanija tuo metu buvo bejėgiška prieš aktyvią Hitlerio karinę kampaniją.

Po Prancūzijos pralaimėjimo, Didžioji Britanija priėmė sprendimą išvesti kariuomenę iš Prancūzijos dėl aktyvaus Vokietijos puolimo, tiek žemėje, tiek ore. Tuo metu kai britai atsitraukė jie paliko labai daug sunkiosios ginkluotės, o kai nacistinė Vokietija isiveržė į Sovietų Sąjungą, britų armijai truko sunkiosios ginkluotės, transporto ir labiausiai patirties, kad apsigintų nuo Vokietijos. Hitleris padarė brangią klaidą, jog nebaigė nugalėti Didžiosios Britanijos. Vietoje to jis užpuolė Sovietų Sąjungą ir taip leido Britanijai parengti savo kariuomenę kovoti su naciais. Invazija į Sovietų Sąjungą Hitleriui kainavo labai daug, nes vokiečiai nebuvo pasiruošę žiemos karui su sovietais.

Vokietija nepaskelbia karo Jungtinėms Amerikos Valstijoms

Antrajame pasauliniame kare viena didžiausių nacistinės Vokietijos klaidų buvo karo paskelbimas Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Jeigu Vokietija būtų pasielgusi apgalvotai ir neskelbusi JAV karo, galbūt būtų išvengusi JAV oficialaus karo paskelbimo su Nacistine Vokietija. Net jeigu ir Jungtinės Amerikos Valstijos būtų paskelbusios karą, tai būtų buvę daug vėliau ir taip vokiečiai būtų laimėję pakankamai laiko prieš savo visus priešus.

Holokausto nevykdymas

Holokaustas buvo sistemingas ir valstybės remiamas kankinimas ir šešių milijonų žydų nužudymas. Tai buvo pati didžiausia klaida, kurią padarė naciai per karą. Žydų, tarp jų moterų ir vaikų žudymas, Hitlerį pavaizdavo kaip žiaurų diktatorių su gyvuliškais instinktais. Šie Hitlerio veiksmai privertė kitas valstybes sutelkti milžiniškas kariuomenes prieš Vokietiją. Jeigu Hitleris būtų susilaikęs nuo tokių žiaurumų, sąjungininkėms šalims būtų buvę sunkiau sutelkti galingą karinį atsaką Vokietijai.

Vokietijos susitarimas su Japonija dėl invazijos į Sovietų sąjungą

Vokietija padarė didelę klaidą užpuldama Sovietų Sąjungą, kai ji galėjo susitarti su Japoniją ir priversti sovietus kovoti dviem frontais. Sovietams prasidėjus žiemai puikiai sekėsi kovoti su vokiečiais, nes rusų padalinius papildydavo gerai parengti Sibiro padaliniai. Šie Sibiro padaliniai puikiai atremdavo žiemos paveiktus vokiečių karius. Jeigu Vokietija ir Japonija būtų puolusi rusus abiem kryptimis, būtų sustabdę Sovietų Sąjungos prekybą per visą jos teritoriją dėl ko būtų rusai lengvai nugalėti.

Hitleris nesikiša į kovos strategiją

Hitlerio kišimasis į mūšių strategijas sukėlė daug daugiau žalos, negu sąjungininkų bendros pastangos. Jis ignoruodavo savo generolus ir priimdavo sprendimus kas dieną. Dar blogiau būdavo, jog išleisdavo įsakymus, kurie neatitiko tikrovės. Iš Vokietijoje esančios būstinės nukreipdavo atskirų padalinių judėjimą į Rytų frontą naudodamasis sena informacija, kuri buvo per ne lyg sena kol ji Hitlerį pasiekdavo. Kai kurie istorikai mano, jog Sąjungininkų sėkmingas įsiveržimas į Normandiją buvo ne tik sėkmingas puolimas, bet ir Hitlerio klaida, jog neišklausė karo specialistų, kurie atliko labai svarbų vaidmenį Vokietijos kariuomenėje.

Hitleris nepriima sprendimo bombarduoti Didžiosios Britanijos miestų

Vokietijos bombardavimo kampanija buvo nukreipta prieš britų kariuomenę ir pramonę, buvo siekiama paralyžiuoti Britanijos galimybę apginti save. Vokietija padarė nepakankamą žalą britų kariniams įrengimams, ypač karinėms oro bazėms ir aerodromams. Kai karališkosios karinės oro pajėgos pradėjo oro puolimą Berlyne, Hitleris ignoravo aktyvesnį oro pajėgų bazių puolimą Britanijoje, dėl to Vokietija patyrė didelius nuostolius. Naciai sunaikino vos keletą britų aerodromų, todėl Britanija galėjo greitai atsakyti į Vokietijos atakas. Kol Hitleris atakavo Londoną ir kitus miestus, Karališkosios oro pajėgos turėjo pakankamai laiko paruošti aerodromus, kuriuose greitai iškeltų į orą lėktuvus ir Hitleriui atsakytų ugnimi.

Hitleris nesustabdė britų pajėgų Diunkerke

1940m. gegužės mėnesį Vokietijos pėstininkų padaliniai ir keletas tankų divizijų persekiojo 350 000 britų karių Diunkerke. Persekiojimas buvo labai greitas, britų kariai buvo išsekinti, tačiau Hitleris staiga pakeitė taktiką ir įsakė kariniams padaliniams lėtai judant atlikti darbą. Didžiosios Britanijos kariuomenė tuo pasinaudojo ir mobilizavo didelius kiekius laivų, katerių, žvejų laivus ir gelbėjimo valtis, kad išgelbėtų. Vokiečiai suskaičiavo, jog žuvo tik 40 000 tūkstančių britų karių. Jeigu Hitleris būtų leidęs tęsti greitą puolimą tankais, vokiečiai būtų galėję žymiai daugiau apsupti britų kariuomenės. Britai būtų pasidavę ankščiau karo kaip Prancūzija.

Vokietija neįsiveržia į Graikiją

Hitleris tikėjosi, jog 1941m. gegužės mėnesį įsiveržęs į Sovietų Sąjungą užimtų Maskvą ir priverstų rusus kapituliuoti. Kai kurie istorikai sutinka, jog jeigu Vokietija nebūtų įsiveržusi į Graikiją, Hitlerio planas būtų įgyvendintas. Po žeminančio Italijos pralaimėjimo Graikijoje, Hitleris nusprendė išgelbėti italus. Istorikai įsitikinę, jog perėjimas prie Graikijos puolimo vilkino invaziją į Sovietų Sąjungą. Jeigu Hitleris 1941m. balandžio mėnesį nebūtų įsiveržęs į Graikiją, jis būtų galėjęs ankščiau pulti rusus ir taip spėti užimti Maskvą nespėjus ateiti žiemai.

Vokietija nesikauna dviem frontais

Vokietijos kova dviem frontais lėmė jos pralaimėjimą kare. Naciai vakaruose kovojo su JAV ir Didžiąja Britanija, o rytuose su Sovietų Sąjunga. Jeigu nacistinė Vokietija būtų kovojusi viename fronte, karo pabaiga būtų buvusi visai kitokia. Invazija į Sovietų Sąjungą pavertė vienos krypties kovą į dviejų frontų. Rytų fronte kovojo apie tris ketvirtadalius vokiečių kariuomenės ir žuvo apie du trečdalius kariuomenės. Daugelis istorijų sutinka, jeigu Hitleris būtų iki galo kovojęs su britais, jie būtų kapituliavę ir tik po to naciai galėjo pulti Rusiją, taip išlaikant karą viename fronte. Nugalėjus Didžiąją Britaniją, beveik nebe būtų veikiančių amerikiečių bazių Europoje. Hitlerio karinių išteklių nukreipimas į Sovietų Sąjungą britams suteikė pakankamai laiko atkurti savo karinę galią ir leido JAV įsitvirtinti vakarų fronte.

Vokietija kantriai laukia prieš pradėdama karą

Pagrindinė priežastis kodėl Vokietija pralaimėjo antrąjį pasaulinį karą yra tai, kad pradėjo karinę kampaniją prieš pasiruošusias šalis. Vienas iš tokio sprendimo trūkumų buvo, jog Vokietijos kariniai laivai buvo prastai parengti kovoti antrojo pasaulinio karo mastu. Nors Jungtinės Amerikos valstijos turėjo lėktuvnešius ir paviršinius laivus, Vokietija turėjo keletą povandeninių laivų, kuriems ir priklausė karas. Po pirmojo pasaulinio karo Versalio sutartis draudė Vokietijai sukaupti didelę karinę galią. Vokiečių karinės vandens ir oro pajėgos nebuvo įsteigtos iki 1935m. Hitleris turėjo tik 4 metus pasiruošti karui. Jeigu būtų palaukęs dar keletą metų, būtų visiškai pasiruošęs ir laimėjęs karą.